Seimo sprendimas įstatymu nebereguliuoti elektros sektoriaus įmonių pelno kelia dalies energetikų įtarimus, kad taip siekiama gauti daugiau pinigų naujos atominės elektrinės (AE) ir kitų strateginių objektų statyboms. Be to, esą įmonėms, kurių pelnas nereguliuojamas, lengviau gauti dideliems projektams reikiamus kreditus. Tiesa, spėjama, kad bet kokiu atveju už naujus projektus turės susimokėti galutiniai elektros vartotojai.
© Shutterstock nuotr.

Seimo antradienį priimtas Elektros energetikos įstatymas įsigalios tuo atveju, jei jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiuo metu visos elektros sektoriaus įmonės negali gauti didesnio pelno nei 5 proc. nuo jų turto.

Valdas Lukoševičius
Valdas Lukoševičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Aš manau, kad šis sprendimas nėra racionalus. Jeigu tos įmonės dirbtų bent kiek konkurencinėje aplinkoje, pavyzdžiui, būtų dvi elektros skirstymo bendrovės ir galėtume palyginti jų rodiklius, tuomet galėtume pasakyti, kad jie iš tiesų sumažino sąnaudas. Tačiau kai yra monopolinė įmonė su nereguliuojamu pelnu, neįmanoma patikrinti jos sąnaudų ir kiek jos yra būtinos bei efektyvios. Pelną galima išpūsti nieko nedarant, neinvestuojant. Taip sumažinamos sąnaudos ir gaunamas didesnis pelnas, o jį yra kur padėti, suprantama, vieniems ar kitiems tikslams, tai jau yra politikų klausimas“, – DELFI komentavo Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas ir buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) narys Valdas Lukoševičius.

Pasak jo, priimtas įstatymas atveria kelią gautus didesnius pelnus nukreipti į energetinius projektus.

„Aš tikrai nesu politikas ir į politiką nesivelsiu, kas ten kuo suinteresuoti, bet kad yra galimybė paimti pinigus per elektros kainas (ir juos skirti – DELFI) į biudžetą dividendais, kitų objektų finansavimui, tai galima labai lengvai įžiūrėti. Yra labai paprastas finansinis požiūris, kad įmonė gautų gerus kreditinius reitingus, galėtų skolintis dideles sumas ir geresnėmis sąlygomis, reikalingas geras rentabilumas. Logiška, kad nauji projektai didžiąja dalimi bus daromi iš paskolų, kurias vėliau teks mokėti elektros vartotojams“, – dėstė V. Lukoševičiaus.

Energetikas nesiėmė spręsti, kodėl politikai nenori to garsiai ir viešai įvardyti.

„Tai gali būti nepopuliarus sprendimas, nes nauji projektai yra skirti patikimumui ir energetinei nepriklausomybei sustiprinti, tačiau jie neduoda ekonominio efekto. Jie bus papildoma našta elektros ir dujų tarifuose, todėl, matyt, galvojama, kad tokie sprendimai nėra populiarūs ir bandoma juos kažkaip papuošti, nutylėti, nepasakyti. Bet čia jau yra politikų dalykai“, – sakė jis.

Pašnekovo teigimu, jeigu iš tiesų politikai siektų įmonės efektyvumo didinimo, tuomet turėtų taikyti kitus metodus.

„Jeigu iš tikrųjų norima pastiprinti monopolinės įmonės efektyvumą, tai pagrindinė paskata yra ne pelno didinimas, o efektyvus reguliavimas. Įmonių efektyvumą galima didinti per jų motyvacija, kai pelno padidėjimas siejamas su kokių nors rodiklių ar parametrų pagerėjimu. Tam reguliatoriai visoje Europoje turi savo metodikas ir yra pakankamai kvalifikuoti, mato rezervus, reguliavimo laikotarpiui formuoja užduotį sumažinti vienas ar kitas sąnaudas, o iš to gautą pelną įmonei dalina perpus su vartotoju“, – aiškino buvęs VKEKK narys.

Pasak pašnekovo, trečiasis energetikos paketas, kuriuo prisidengiama priimant įstatymą, palieka laisvę pačiai valstybei narei nuspręsti dėl įmonių pelno reguliavimo.

Vidmantas Jankauskas
Vidmantas Jankauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Buvęs VKEKK pirmininkas Vidmantas Jankauskas, šiuo metu dirbantis Europos Sąjungos (ES) ekspertu projekte, skirtame rytinėms ES kaimynėms, nekritikuoja paties sprendimo iš įstatymo išimti konkrečią pelno maržą.

„Tarptautinė praktika rodo, kad paprastai įstatymuose toks skaičius neįdedamas, tam yra VKEKK, kuri turi paruošti metodiką ir joje įtvirtinti, kaip skaičiuojama pelno norma ir kaip ji prižiūrima“, – DELFI sakė jis.

Tačiau pašnekovas sutinka, kad yra pagrindo kalbose apie tai, kad didesnių energetikos įmonių pelnų gali reikėti norint finansuoti strateginius projektus.

„Žmonių pareikštos baimės ir abejonės yra logiškos. Net ir aš esu sakęs, kad labai bijau, jog atominė elektrinė bus tokia brangi, o Vyriausybė ar mūsų pusės derybininkai prisiims labai daug pasižadėjimų, pavyzdžiui, garantuoti tam tikrą elektros kainą. Vienas iš tokių dalykų gali būti, jog (dalis pinigų – DELFI) bus įdedama į pelną, kad tokiu būdu būtų galima remti būsimą atominę“, – neatmetė V. Jankauskas.

Strateginius projektus finansuoti ne per įmonių pelną

Tuo metu Kauno technologijos universiteto garbės profesorius, akademikas Jurgis Vilemas sakė, kad jeigu bus sukurta bendra Baltijos šalių rinka, tuomet iš tiesų nebelieka prasmės turėti įstatyme įrašytą įmonių pelno normą.

Jurgis Vilemas
Jurgis Vilemas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Jeigu tai tikrai suderinta su valdžios intencija sukurti bendrą Baltijos valstybių rinką ir ją sujungti su Skandinavijos rinka, tada idėja yra gera, nes tokiu atveju tie 5 proc. nieko nereiškia. Elektrą gaminsiančios įmonės elektrą turės parduoti su minimalia kaina, nes konkurencija bus didelė“, – DELFI aiškino jis.

Energetiko nuomone, didžiuosius energetikos projektus greičiausiai gali būti norima finansuoti per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifą. Tai yra fiksuota dalis kainos, kuri pridedama prie visų vartotojų kilovatvalandės kainos. Šiuo metu VIAP be pridėtinės vertės mokesčio yra 7,31 ct/kWh.

„Tai tam gali būti naudojami tie pinigai, nes iš įmonės paimti pinigus ir nukreipti kažkur kitur nėra taip lengva. Tam valdžia turi geresnį instrumentą – VIAP, kurį visuomenė nelabai supranta. Pastatyti atominę elektrinę yra viešas interesas ir įdės tai į tarifą“, – kalbėjo J. Vilemas.

DELFI primena, kad kartu su Latvija ir Estija Lietuva tikisi naują atominę elektrinę pastatyti iki 2020 m. Neoficialiai skaičiuojama, kad ji kainuos 5 mlrd. eurų (apie 17 mlrd. Lt).

Lietuva taip pat planuoja pastatyti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prognozė: naftos kainos iki 2022 metų pabaigos svyruos 40–60 JAV dolerių už barelį (9)

Naftos kainos iki 2022 metų pabaigos svyruos 40–60 JAV dolerių už barelį intervale, nurodoma...

A. Merkel sukritikavo G. Schroederį dėl naujųjų jo pareigų „Rosneft" (16)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį sukritikavo savo pirmtako Gerhardo Schroederio...

Prancūzijos „Total“ perka „Maersk Oil“ už 7,45 mlrd. JAV dolerių

Prancūzijos naftos milžinė „ Total “ pirmadienį pareiškė perkanti „ Maersk Oil“,...

Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai: persiorientuoti iš Baltijos šalių į Rusijos uostus nenaudinga (28)

Abiejų Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų produkcijos eksporto įmonės „Beloruskaja neftenaja...

Istorinė diena Lietuvai – pirmasis SGD krovinys pasiekė Klaipėdą (101)

„Tai istorinė diena Lietuvai“, - Klaipėdoje pirmadienį sulaukus vieno pirmųjų Rytų Europoje...

Top naujienos

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (29)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (6)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (245)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (8)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (15)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (6)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (85)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (75)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...

Vilniaus viešnamiuose – meilės pažinčių svetainėse ieškančios užsienietės (46)

Iš jaunų merginų prostitucijos pralobti užsigeidę sutuoktiniai nutarė eiti lengviausiu keliu –...

Duonos gamintojai pasišovė išsaugoti lietuviškos ruginės duonos tradicijas (16)

Lietuva nuo seno visame pasaulyje garsėja ruginės duonos gamybos tradicijomis. Vis dėlto...