Jo nuomone, šios rinkos kūrimas parodys, ar Europos Sąjungos (ES) sprendimų priėmimo mechanizmas pasimokė iš pastarųjų krizių ir Rusijos veiksmų.
Nuo rugsėjo pradžios kai kurios Europos valstybės, rusiškas dujas gaunančios per Ukrainą, praneša apie sumažėjusį jų tiekimą. Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ tai aiškina remontais, tačiau analitikai mano, kad taip norima parodyti, kas laukia tų šalių, kurios reversu (atgal) tiekia rusiškas dujas su Rusija kariaujančiai Ukrainai. Ukraina pripažįsta laukianti šaltos žiemos be rusiškų dujų.
Į bendrą Europos energetikos rinką būtų sujungtos visos šalys ir bendrai būtų rūpinamasi energijos išteklių tiekimu ir priklausomybės nuo išorės tiekėjų mažinimu.
„Norėčiau pabrėžti, kad reikia sustiprinti bendrąją rinką, ypač energetikos srityje", - tvirtino ekonomistas.
M. Mončio nuomone, bendros energetikos rinkos kūrimą turėtų pastūmėti ir situacija Rusijoje bei Artimuosiuose Rytuose.
„Negalime padaryti geros pažangos kitose rinkose, jeigu energetikos rinka lieka abstrakčia sąvoka. Tai yra susiję su griežtomis vidaus rinkos taisyklėmis, konkurencingumo politika. Kai kurios priemonės yra tiesiogiai susijusios finansais ir biudžetu, ypač kalbant apie europinių tinklų sukūrimą. Tai yra vienas iš būdų pamatuoti, ar Europos Komisija ir sprendimų priėmimo mechanizmas yra pasirengęs pasimokyti iš pastarųjų krizių, turiu omenyje, ir ekonominę, ir užsienio politikos krizę. Rusija, Artimieji Rytai turi didelį poveikį Europos Sąjungos veiksmams, kurių reikia imtis energetikos srityje“ - pabrėžė pranešėjas.
Taip pat, jo nuomone, reikėtų suteikti daugiau galių energijos tiekėjams ir artimiau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis pasirašant susitarimus dėl tiekimo.
„Mano nuomone, tai yra aukštų ES pareigūnų pagrindinė misija“, - tvirtino M. Montis.
Tačiau buvęs EK narys pripažįsta, kad didesnei integracijai Europoje trukdo pora esminių dalykų:„Kalbant apie bendrą rinką matau dvi užslėptas problemas: kokį poveikį bendros rinkos tobulėjimui turės nacionalistinių partijų sustiprėjimas tam tikrose valstybėse. Pažangą daryti bus sudėtingiau, nes nacionalistiniai ir populistiniai judėjimai išsekina rinką ir to požymius matome ES. Dar vienas sunkumas, su kuriuos susiduria bendra rinka yra tai, kad atskiroms valstybėms narėms pakankamai lengva pasiduoti organizuotų lobistų grupuočių spaudimui ir kurti kliūtis bendrai rinkai“.
Buvęs EK narys dar sykį pabrėžė, kad žvelgiant į dabartinę situaciją Europoje, ES būtų padariusi klaidą, jeigu būtų nusprendusi ne iš karto priimti dešimt valstybių 2004 m.
Lietuva – ypatingai suinteresuota
DELFI primena, kad Lietuva, kuri energetikai šiuo metu yra labai priklausoma nuo Rusijos, ne sykį ragino aktyviau kurti bendrąją ES energetikos rinką.
„Mūsų bendradarbiavimas ir glaudesnė tarpusavio integracija yra ypač svarbi stebint įvykius Rytų Ukrainoje. Turime dėti visas pastangas, kad bendra ES energijos rinka būtų baigta kurti kuo greičiau, o Šiaurės ir Baltijos regionas visiškai į ją integruotųsi“, – rugsėjį Taline vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime tvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Anksčiau Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė vylėsi, kad pagrindiniai bendrų europinių interesų projektai galėtų būti baigti iki 2020 m.
