Privataus kapitalo dalyvavimas naujos jėgainės statyboje Europos Sąjungos (ES) energetikos komisarui Andriui Piebalgui kelia mažesnį galvos skausmą nei skirtingų elektros tinklo elementų – gamybos, tiekimo, skirstymo – sujungimas į vieną bendrovę. Toks kapitalas, jei gautas skaidriai, nėra blogai, tuo tarpu kelias rinkas apimanti kompanija esą įgis pranašumą prieš varžovus.
© Scanpix
Europos Komisijos narys interviu DELFI patikino, kad Briuselis atidžiai stebės šio projekto įgyvendinimą – ar bus laikomasi skaidrumo principo ir ES teisės aktų.

Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tačiau A. Piebalgas nesuteikė vilčių, kad Lietuva galėtų išsiderėti galimybę uždaryti antrą Ignalinos atominės elektrinės bloką vėliau nei 2009 m. Artimiausiu metu dėl to į Briuselį ketina kreiptis Vyriausybė.

Varžovų pašalinimas iš rinkos kenkia vartotojų interesams

Kapitalo kilmė nėra problema, jeigu jis atėjo skaidriu keliu
A.Piebalgas:

- Į naujos atominės elektrinės statybos projektą įtraukta privati bendrovė. Ką manote apie tokį modelį, kuomet nacionalinės reikšmės projekte valstybinis kapitalas derinamas su privačiu?

- Kapitalo kilmė nėra ES teisės aktų objektas, jei jis gaunamas atviru ir skaidriu keliu. Komisija laikosi neutralios pozicijos bendrovės akcijų priklausymo – privatiems asmenims ar valstybei – atžvilgiu.

Vienose ES narėse egzistuoja valstybinės energetikos įmonės, kitose yra įvairus kapitalas, trečiose energetikos bendrovės yra visiškai privatizuotos.

- Ar nacionalinis investuotojas, Lietuvoje skambiai vadinamas ir trigalviu slibinu, ir liūtuku, atitinka ES teisės aktus? Sakykime, tokie aspektai kaip privataus kapitalo įtraukimas, energijos gamybos ir skirstymo sutelkimas vienose rankose.

- Kaip jau sakiau, kapitalo kilmė nėra problema, jeigu jis atėjo skaidriu keliu. Dabar galiojantys įstatymai reikalauja tinklus atskirti tiek teisiškai, tiek pagal funkcijas. Tai reiškia, jog tinklai gali būti sudėtinė energetikos įmonės dalis, tačiau jas valdyti turi atskiros dukterinės įmonės, kurios veiktų nepriklausomai.

Praktika parodė, jog tokio atskyrimo nepakanka, kad būtų garantuotas tinklų prieinamumas. Dėl šios priežasties Europos Komisija pasiūlė naują projektą, kuris turėtų efektyviai atskirti elektros perdavimo tinklų veiklą nuo gamybinės ir tiekimo veiklos.

Pagrindinė problema – skirtingų elektros tinklo elementų sujungimas į vieną bendrovę. Šiuo atveju – į vertikaliai integruotą bendrovę, kuri bus pranašesnė konkurencijos atžvilgiu prieš kitus rinkos dalyvius. Dėl to varžovai bus išguiti iš rinkos, o tai kenkia vartotojų interesams.

Galbūt būtų geriau, jei projekte bendradarbiautų kelios šalys narės
A.Piebalgas:

Elektros tinklai iš esmės yra laikomi natūraliomis monopolijomis, o tokia veikla kaip gamyba ir mažmeninis tiekimas iš esmės yra konkurencinga. Kadangi visi rinkos dalyviai, kad būtų aktyvūs rinkose, privalo turėti prieigą prie tinklų, jų valdymas ir plėtra turi būti skaidri ir nediskriminuojanti.

2007 m. priimtas Lietuvos Atominės elektrinės įstatymas nėra labai aiškus – neaišku, kaip tiksliai bendrovės bus sujungtos ir reorganizuotos. Kadangi įstatymas numato gausybę pataisų, kuriose bus patvirtintos šios detalės, daryti galutines išvadas būtų per anksti.

Nuosavybės teisių atskyrimas kol kas nėra įstatymo reikalavimas, todėl esama keleto būdų, kaip gali būti organizuota gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veikla.

Komisija atidžiai seks, kaip bus įgyvendinamas Atominės elektrinės įstatymas, kad būtų neprasilenkiama su ES teisės aktais.

- Matote geresnių alternatyvų?

Andris Piebalgas
© Reuters/Scanpix

- Tai – subsidiarumo klausimas, todėl šalys narės gali laisvai pasirinkti geriausią variantą, atitinkantį galiojančius teisės aktus.

Jėgainę geriau statyti kelioms šalims

- Lietuva naują atominę elektrinę tikisi turėti po mažiau nei 10 metų, tačiau kol kas šie planai įgyvendinami vangiai. Dėl dalyvavimo projekte susitarta su Latvija ir Estija, tačiau kada savo parašą padės Lenkija, neaišku. Ar Jums šis projektas apskritai atrodo perspektyvus?

- Jei kalbėtume apie tokio lygio investicijos finansavimą, galbūt būtų geriau, jei projekte bendradarbiautų kelios šalys narės. Tai taip pat būtų geras regioninio bendradarbiavimo ES teritorijoje labai svarbioje energetikos srityje pavyzdys.

Šiuo metu ES veikia viena atominė elektrinė, bendrai valdoma dviejų šalių: Kroatijai priklauso 50 proc. Slovėnijos Krško elektrinės. Bendros pramoninės nuosavybės teisės egzistuoja ir kitose ES teritorijoje esančiose atominėse elektrinėse (Italijos ENEL priklauso 66 proc. Slovakijos atominės elektrinės operatoriaus „Slovenské elektrárne“).

- Estijos akademikas Anto Raukas prieš kurį laiką pareiškė, kad naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje projektas žlugo, todėl jis paragino savo šalies valdžią galvoti apie savo jėgainę. Ar toks scenarijus jums skamba realiai? Ar Baltijos šalys galėtų energetikos projektus įgyvendinti savarankiškai?

- Komisija visada tvirtino, jog kiekviena narė pati sprendžia, gaminti atominę energiją ar ne. Šalys pačios gali apsvarstyti alternatyvius energijos gamybos būdus.

Kita vertus, kelioms mažoms šalims didelių investicijų pasiskirstymas tarpusavyje būtų protingas žingsnis. Taip pat reikia atsiminti, jog šalims, praeityje neturėjusioms atominių elektrinių, reikės daugiau laiko ir pastangų rengiant darbuotojus, valdymo bei technines sistemas.

- Ar Lietuvai naudinga ir įmanoma išlikti branduolinės energetikos valstybe?

- Lietuva gali turėti savo atominę elektrinę, jei, žinoma, yra pakankamai strateginių ir kitų investuotojų, susidomėjusių tokio projekto finansavimu. Jėgainės dydį galima pritaikyti potencialių investuotojų interesams. Jei naujoji elektrinė gamintų daugiau elektros nei suvartoja Lietuva, perteklių galima eksportuoti, kaip kad daroma dabar.

Lobizmui žada nepasiduoti

- Lietuvoje vis garsiau įvairiais lygiais kalbama, kad reikėtų siekti atidėti IAE uždarymą. Vieni siūlo derėtis su Briuseliu, kiti galvoja apie referendumą. Ar įmanoma pratęsti jėgainės antro reaktoriaus darbą?

- Dėl IAE reaktorių uždarymo buvo deramasi kaip dėl Stojimo į ES sutarties dalies. Lietuvai buvo skirta žymi finansinė parama iš Bendrijos biudžeto tam, kad ji pasiruoštų uždarymui. Iš viso 1999-2006 m. Lietuvai buvo skirta 529 mln. eurų, dar 837 mln. eurų Ignalinos programai įgyvendinti bus skirta 2007-2013 m.

ES pagalba skirta ne tik reaktoriams išmontuoti, bet ir prarastam pajėgumui kompensavimui (Elektrėnų elektrinei atnaujinti – 400 megavatų dujų turbininiam blokui, turinčio pradėti veikti 2010 m., pastatyti), įvairioms energijos efektyvumo bei kompensavimo priemonėms, užtikrinančioms tiekimo saugumą.

Neseniai atlikti Rytų Baltijos dujų sektoriaus ir mažiausiai kainuojančio gamybos išplėtimo plano tyrimai parodė, kad po IAE uždarymo rizikos pritrūkti elektros energijos nėra.

Dėl šių išvardintų priežasčių derybų atnaujinimas šiuo klausimu neįmanomas.

Komisija tiki, jog Lietuva laikysis Stojimo į ES sutarties sąlygų ir įsipareigojimų: 2009 m. demontuos bei uždarys antrąjį Ignalinos jėgainės reaktorių, teiks finansinę paramą uždarymo pasekmėms sušvelninti.

- Ar Briuselyje matomas (jaučiamas) Lietuvos lobistų darbas šia kryptimi?

- Europos Komisija yra sutarčių, įskaitant stojimo sutartis, garantas ir turi užtikrinti, kad šalys narės laikosi įsipareigojimų nepriklausomai nuo bet kokios lobistinės veiklos.

Elektros užtektų ir be atominės elektrinės?

- Nemažai Lietuvos politikų gąsdina, kad nepratęsus IAE antrojo bloko veiklos, Lietuva nesugebės apsirūpinti elektra ir energetiškai taps visiškai priklausoma nuo Rusijos. Ką Jūs apie tai manote?

- Antrasis IAE Lietuvoje pagamina maždaug 70 proc. elektros. Nežiūrint to, kiti esami šaltiniai turėtų patenkinti nacionalinius poreikius ir po 2010 m., žinoma, jei Lietuva išlaikys bei modernizuos Elektrėnų elektrinę.

Jos atnaujinimas, leisiantis jėgainei sėkmingai veikti ilgus metus, jau yra pažengęs į priekį ir daugiausia finansuojamas ES pinigais.

Bendrija jau kelerius metus skiria Lietuvai skiria žymią finansinę paramą. Ji skirta reaktoriams demontuoti ir kitiems elektros energijos šaltiniams modernizuoti, kad būtų padengtas gamybos pajėgumo skirtumas uždarius atominę elektrinę.

Parama skirta ir kitoms priemonėms, kurios reikalingos restruktūrizacijai, su ekologija susijusiems atnaujinimams, energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sektoriams modernizuoti, Lietuvos energijos tiekimo saugumui užtikrinti ir efektyvumui padidinti.

- Kol kas miglotos atrodo elektros tilto į Vakarus perspektyvos. Varšuva net pareiškė stabdysianti elektros jungčių statybas, kol negaus trečdalio naujos jėgainės pagaminamos elektros. Kaip vertinate tokį Lenkijos elgesį?

- Baltijos valstybių, vis dar esančių „energetikos sala“, izoliacija laikoma neatidėliotina problema, kurią reikia išspręsti, kad būtų garantuotas tiekimo saugumas ir teisingas vidaus rinkų egzistavimas.

Didžiausia problema yra ta, kad trys Baltijos šalys priklauso Rusijos UPS/IPS sistemai, o Lenkija ir Vokietija – UCTE. Be to, Lenkijos tinklai turi būti atnaujinti nuo Rytų iki Vakarų, iki Lenkijos-Vokietijos susijungimo.

Nors ES narės prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, šio prioritetinio projekto planavimas vis dar susiduria su sunkumais, kurie neleidžia pasiekti tvirto susitarimo dėl aiškių datų ir finansavimo paskirstymo.

Būtent dėl šios priežasties Europos koordinatoriaus profesoriaus Wladydlawo Mielczarskio misija padės Komisijai koordinuoti atskirose šalyse atliekamus veiksmus (prioritetų – laiko, infrastruktūros tipo, galios, finansinių planų – nustatymą).

Pagrindinis tikslas yra įtikinti abejojančias valstybes tokių koordinuotų veiksmų atlikimo tikslingumu, kad būtų sumažintas skirtumas tarp šiame regione egzistuojančių sistemų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Litgas“: SGD perteklius rinkos dar nepasiekė (13)

„Galima apibendrintai pasakyti, kad keletą metų prognozuojamas vadinamasis suskystintų gamtinių...

„Achema“ planuoja dujų prekyba užsiimti Baltijos šalyse (7)

Didžiausios dujų vartotojos Jonavos trąšų gamyklos „ Achema “ naujai įsteigta bendrovė...

Rugpjūtį benzinas ir dyzelinas brango, suskystintos dujos pigo

Rugpjūtį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas brango, o suskystintos dujos...

S. Skvernelis: Baltarusijai eksportuoti naftos produktus per Rusiją būtų nuostolinga ir pavojinga (33)

Jeigu Rusija priverstų Baltarusiją eksportuoti naftos produktus per jos geležinkelius ir...

Energijos tiekėjai sąskaitas perskaičiuoti galės tik už du mėnesius (5)

Energetikos ministerija siūlo, kad energijos tiekimo bendrovės negalėtų perskaičiuoti sąskaitų...

Top naujienos

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (55)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Naktis Vilniuje: netikėtai atpažintas kelių erelis ir vienas už kitą įdomesni pažeidėjai (10)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus policijos pareigūnai surengė reidą. Pylimo...

Hobis tapo antrąja profesija (8)

Garsiausiame Pietų Dzūkijos turguje, veikiančiame Lazdijų rajono Veisiejų miesto pakraštyje,...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys (7)

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (26)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (81)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (26)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (9)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...

Socialiniame tinkle paatviravo apie sekso metu patirtus sužalojimus (22)

Seksas turėtų būti malonus dalykas, bet kartais jis pasisuka priešinga linkme ir tampa…...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį (12)

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...