Iš beveik 600 miesto daugiabučių didžiosios dalies šilumos punktai priklauso Alytaus šilumos tinklų bendrovei. Vakarykščiame tarybos posėdyje kalbėję bendrijų pirmininkai piktinosi numatoma galimybe juos išsipirkti ir tuo, kodėl šilumos tinklų bendrovė dabar nesiima jų prižiūrėti.

Tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas liberalcentristas Gediminas Jegelevičius savo pareiškime tarybai atskleidė, kad miesto šilumos tinklų nuomotoja – bendrovė Alytaus šilumos tinklai – slepia, kur panaudoja už nuomą gaunamas lėšas, kokie darbuotojų atlyginimai. Tai dangsto ir miesto vadovai.

Nustatyti punktų priežiūros tarifai

Vakar vykusiame miesto tarybos posėdyje nustatyti daugiabučių namų šilumos punktų priežiūros tarifai, atsižvelgiant į tai, ar namuose yra tik šildymas, ar šildymas su karštu vandeniu. Pirmas tarifas – 8,47 cento su PVM už kvadratinį metrą naudingojo ploto per mėnesį. Antrasis tarifas už tą patį plotą – 10,89 cento su PVM.

Šie tarifai įsigalios nuo kovo 1-osios, o bendrijos, kurių punktų neprižiūri šilumos tiekėjai, nuo ateinančios liepos turės savo ruožtu ieškotis atestuotų prižiūrėtojų arba prižiūrėti pačios. Taryba vakarykščiu sprendimu nustatė maksimalias priežiūros kainas. Įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, nuo pernai lapkričio šilumos tiekėjams nebepriklauso prižiūrėti šių punktų, tačiau šiandien juos dar prižiūri daugiau kaip dviejuose šimtuose daugiabučių.

Nuo ateinančios liepos, vadovaujantis minėto įstatymo pataisomis, šilumos tiekėjai jau nebegalės prižiūrėti jos punktų. Tai galės daryti tik bendrijos arba atestuoti prižiūrėtojai, pavyzdžiui, „Alytaus butų ūkis”.

Daugelyje miesto daugiabučių šilumos punktai nuosavybės teise priklauso visų miesto šilumos tinklų nuomotojai – bendrovei Alytaus šilumos tinklams. Kol kas dar Vyriausybė nepatvirtinusi šių punktų išpirkimo ar perleidimo-perdavimo tvarkos, tačiau numatoma, jog juos teks bendrijoms iš šios bendrovės arba išsipirkti likutine buhalterine verte, arba nuomotis.

Vakarykščiame tarybos posėdyje bendrijų pirmininkai piktinosi numatoma galimybe naudotis šilumos punktais ir tuo, kodėl šilumos tinklų bendrovė dabar nesiima jų prižiūrėti. Bendrijų pirmininkų teigimu, už šilumos punktus jau sumokėta per šilumos kainą, o jų išsipirkimas ar nuoma iš šilumos tinklų bendrovės atneš jai nemažai naudos.

Gediminas Jegelevičius reiškė nepasitenkinimą

Kokios šiandieninės Alytaus šilumos tinklų pajamos, kokie jos keturių darbuotojų atlyginimai, mokami mokesčiai „Sodrai”, išlaidos dviem valdomiems automobiliams, koks turtas nurašomas ir parduodamas? Į šiuos klausimus atsakymų tarybos Kontrolės komitetui nepavyksta gauti iš miesto mero Felikso Džiauto, administracijos direktorės Onos Balevičiūtės ir šilumos tinklų bendrovės direktoriaus Vytauto Pajarskio.

Vakar posėdyje šio komiteto pirmininkas liberalcentristas G.Jegelevičius į tarybą kreipėsi su pareiškimu, kuriame pranešama apie negaunamą informaciją apie įmonę, kurioje per 98 proc. akcijų valdo miesto savivaldybė ir kuri, vadovaujantis tarybos sprendimu, nuomoja miesto šilumos tinklus „Litesko” filialui „Alytaus energija”.

G.Jegelevičius tvirtino, kad nepavyksta sužinoti ir šioje bendrovėje įsteigto naujo vyriausiojo inžinieriaus etato kaštų. „Tikėtina, kad tarybos narys Juozas Skestenis į šias pareigas kadencijos pradžioje buvo priimtas, jog taptų tarybos socialdemokratų frakcijos nariu, tuo sustiprindamas bei pagausindamas jų gretas ir užtikrindamas tvirtesnę Felikso Džiauto poziciją mero poste”, – teigė Kontrolės komiteto pirmininkas.

Jis reiškė nepasitikėjimą meru dėl nepateikiamos informacijos apie savivaldybei pavaldžią šilumos tinklų bendrovę ir kvietė tarybos narius organizuoti interpeliaciją merui.

Beveik prieš dvejus metus nebuvo paslapčių

Dėl nesuprantamų priežasčių Alytaus šilumos tinklų bendrovės finansinė padėtis, jos darbuotojų atlyginimai dabar tapo tarsi karine paslaptimi. Beveik prieš dvejus metus savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko lėšų panaudojimą šioje įmonėje ir buvo padaryta išvada, kad šilumos ūkio nuomotojams gyvenimas lyg rojus, o savivaldybei ir gyventojams – jokios naudos.

Tada nustatyta, kad įmonės direktoriaus atlyginimas didesnis nei tuomečio mero – neatskaičius mokesčių per 4 tūkst. litų. Bendrovės darbuotojai atlyginimus gauna iš nuomojamo ir parduodamo turto. Direktoriui suteikta teisė savarankiškai priimti sprendimus dėl beveik 2 mln. litų vertės sandorių. Tuomet įmonė turėjo beveik 4 mln. litų terminuotųjų indėlių.

Vyriausiojo inžinieriaus pareigas šilumos tinklų bendrovėje einantis J.Skestenis šių eilučių autorei teigė gaunantis 3 tūkst. 300 litų atlyginimą į rankas, direktoriaus alga, pasak jo, 100–150 litų į rankas didesnė. Tik nežinia, kodėl šios bendrovės, valdančios vieną didžiausių miesto turtų, vadovų atlyginimai, jos pajamos slepiamos net nuo miesto tarybos narių.