Koncerno valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas teigė, kad apie tai reikėjo galvoti anksčiau, - iki tol, kai „Gazprom“ nusprendė šių metų kovą surengti dujų aukcioną Baltijos šalims.

„Noriu jums pasakyti, neatskleisiu vardų, tačiau visai neseniai mūsų kolegos iš Lietuvos atėjo ir klausė, ar negalima grįžti prie vidutinės trukmės sutarčių sudarymo. Na, šiuo klausimu mes, aišku, pagalvosime ir pateiksime atsakymą.

Tik reikėjo anksčiau galvoti. Kai sakė kitką, kad mums nereikia sutarčių. Na, jei nereikia, tai pirkite aukcione. Taip, pirko ir, matyt, pajautė skirtumą, kai yra rizika dėl kainos ir kiekio ir kai yra patikima ilgalaikė sutartis, kuri leidžia planuoti savo veiklą ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu“, - antradienį spaudos konferencijoje Maskvoje sakė A. Medvedevas.

Didžiausios dujų importuotojos į Lietuvą, Jonavos trąšų gamyklos „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas BNS anksčiau teigė, kad bendrovė siekia pasirašyti ilgalaikę 2-3 metų dujų tiekimo sutartį, kuri suteiktų daugiau stabilumo ir leistų lengviau prognozuoti veiklą.

Pasak jo, įmonė šiuo metu derasi su 7 SGD tiekėjais dėl dujų pirkimo nuo 2017 metų, tačiau kartu kalbamasi ir su „Gazprom“, su kuriuo 2015-ųjų pabaigoje baigėsi ilgalaikė 10 metų dujų tiekimo sutartis.

Šiemet kovą „Gazprom“ pirmąkart surengtame aukcione Baltijos šalims parduota daugiau kaip 420 mln. kubų dujų, kurias įsigijo 6 pirkėjai. Iš viso aukcione siūlyta įsigyti 560 mln. kubų dujų. Tuomet nedidelius dujų kiekius už konkurencingą kainą įsigijo „Lietuvos dujų tiekimas“, „Achema“ bei nedaug dujų perkantis „Haupas“, tačiau nei kaina, nei jų kiekis nebuvo skelbiamas.

„Lietuvos dujų tiekimo“ (LDT), kurios ilgalaikė sutartis su „Gazprom“ baigėsi 2015-ųjų pabaigoje, vadovas Mantas Mikalajūnas gegužės pradžioje BNS teigė, kad įmonė jau pradėjo derybas dėl kitų metų dujų įsigijomo - ji derasi su SGD tiekėjais ir laukia atsakymo iš „Gazprom“ dėl kitų metų dujų pardavimų.

„Haupo“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Motiejūnas BNS anksčiau teigė, kad įmonė taip pat tikisi pasirašyti dvišalę sutartį su „Gazprom“.

Lietuva šiemet daugiau nei pusę jai reikalingų dujų pirks iš „Statoil“ - apie 1,35 mlrd. kubų, o likusią dalį - apie 0,7 mlrd. kubų - ji įsigis iš „Gazprom“ ar kitų tiekėjų, tikėtina, iš „Statoil“.

Tikisi gauti 28 mlrd. JAV dolerių pelno

Antradienį Rusijos koncernas „Gazprom“ pranešė prognozuojąs šiemet iš dujų eksporto į užsienį gauti 28 mlrd. JAV dolerių pelno. Tokią informaciją pateikė bendrovės valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas.

„Jeigu skaičiuojame remdamiesi tuo, kad JAV dolerio atžvilgiu rublio kursas sieks 65 rublius, atitinkamai rodiklis sudarys 1,8 trln. rublių. Faktiškai tai antrasis geriausias rezultatas po praėjusių metų“, – sakė A. Medvedevas.

Pareigūno teigimu, nemažai teigiamos įtakos „Gazprom“, kaip produkcijos eksportuotojai į užsienį, turėjo sumažėjęs rublio kursas.

„Valiutos (vertės) nuosmukis visada padeda eksportuotojams, žinoma, kad jis padėjo ir „Gazprom“, – pridūrė jis.

2015 metais, palyginti su ankstesniu 12-os mėnesių laikotarpiu, „Gazprom“ padidino eksportuojamų ne į kaimynines užsienio šalis dujų apimtis 8 proc. – iki 159,4 mlrd. kub. metrų. Jos pelnas lyginamuoju laikotarpiu pakilo 8,6 proc. ir pasiekė 6,073 trln. rublių.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1260)