Anot jos, Vyriausybės vadovas geriau galvotų, kaip atstyti per krizę apkarpytus „Sodros“ atskaitymus kaupiantiems privačiuose fonduose, nes dabar kaupti apsimoka tik skurstantiems arba pasiturintiems valstybės tarnautojams.
R. Vainienė būgštaujančius, kad euro įvedimas neigiamai paveiks kaupiančiųjų privačiuose fonduose padėtį, ramina. Jos žodžiais tariant, tam valiutos pasikeitimas jokios įtakos neturės.
Nepaisant to, euro įvedimui ji griežtai nepritaria. Esą 2015 m. įsilieti į Euro zoną dar gerokai per anksti. Jos manymu, geriausia šiek tiek luktelėti, kol ji nustos braškėjusi.
O iš prezidentės Dalios Grybauskaitės, aktyviai teigiančios, kad Lietuvai euras itin reikalingas, ekonomistė teigia neišgirdusi nei vieno rimto argumento.
- Prieš išsiskirstydamas praėjusios kadencijos Seimas dar spėjo reformuoti II pakopos kaupimo sistemą. Pagal naująją tvarką nuo kitų metų į kaupiančiųjų sąskaitas pateks ne tik „Sodros“ įmoka, sieksianti 2 proc., bet prisidėti 1 proc. nuo savo atlyginimo turės ir kaupimo dalyvis, o už tai jis gaus 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio iš valstybės biudžeto kaip skatinamąją įmoką. Kaip vertinate šią reformą?
- Geriausiai apie buvusią Vyriausybę pasako jos pirmi ir paskutiniai posėdžiai. Didžiausius darbus ji padarė pirmuosiuose posėdžiuose, kai sujaukė mokesčių sistemą, ir paskutiniame posėdyje, kai visiškai pakeitė kaupimo sistemą. Tai parodo nerimtą Vyriausybės požiūrį į rimtus reikalus.
Kaip aš juokauju, ši sistema labai paranki viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms, nes jie turi didžiausias garantijas dėl darbo ir dėl darbo užmokesčio. Jiems labai lengva apsispręsti. Sudedi skaičius į skaičiuoklę, o skaičiuoklė parodo šios dienos būklę. Įsipareigojimas prisiimti papildomą naštą gali išgąsdinti daugelį žmonių – net ir profesionalą.
- Tačiau naujoji tvarka naudinga ne tik valstybės tarnautojams, bet ir nedideles pajamas gaunantiems žmonėms...
- Naudinga tiems žmonėms, kurie gauna mažiau už vidutinį darbo užmokestį. Tokiu atveju subsidija yra didesnė arba lygi tai daliai, kuria jis prisideda. Bet jeigu žmogaus pajamos yra didesnės negu vidutinis darbo užmokestis, jis nuo savęs atitraukia daugiau – subsidija yra mažesnė. Aišku, jeigu pažiūrėtume į skaičiuoklę, bet kokias pajamas gaunat labiau apsimoka kaupti ir prisidėti papildomai, nepriklausomai nuo darbo užmokesčio. Vis dėlto skausmingiausia reformos dalis, kad žmogus turi prisidėti.
- Ar valstybė tikrai neišgalėtų kaupiantiesiems pagal II pakopą skirti didesnę nei 1 proc. VDU įmoką?
Bendrai paėmus, valstybė lėšų turi daug. Bet kalba eina apie prioritetus. Jeigu kalbėtume, kad kaupimas ir apsirūpinimas senatvei yra prioritetas, tai būtų galima rasti ir daugiau šimtų milijonų.
Kita vertus, galima nedidinti valstybės subsidiją, bet atstatyti „Sodros“ pervedamą įmoką į pensijų fondus, kuri buvo iki 5,5 proc. Reikia suprasti, kad tai yra to paties palto skirtingos kišenės.
-Iki rugsėjo 1-osios kaupimo dalyviai turi nuspręsti, kaip elgsis toliau. Ar galima sakyti, kad „Sodrai“ šiuo metu geriau, kad kaupiantieji privačiuose fonduose nuo kitų metų nutartų kaupimo fonduose atisakyti?
-Dėl šios reformos „Sodros“ padėtis nepablogėja. Ji gali tik pagerėti. Kažkuria prasme „Sodrai“ buvo numestas gelbėjimosi ratas: jeigu jūs jį išsuksite, galėsite pagerinti savo finansinę padėtį. Jeigu žmogus nuspręs su 2,5 proc. sugrįžti į „Sodrą“, tai jai bus pliusas, bet ateity išmokos didės.
Čia gali pasireikšti „Sodros“ vadovų trumparegiškumas. Jie žmones ragina grįžti į „Sodrą“, bet negalvoja, apie tai, kad ateis laikas mokėti pensijas. Dabar svarbu žmones prisivilioti, o po manęs nors ir tvanas. Vėliau – kaip Dievas duos: galbūt pakeisim įstatymą, skaičiavimo formulę arba prailginsim pensinį amžių.
- Nuo 2012 m. pensinis amžius palaipsniui vėlinamas ir 2026 m. tiek vyrai, tiek ir moterys į pensiją išeis būdami 65-erių. Ar realu jį dar vėlinti?
- Galiu lažintis, kad pensinis amžius bus vėl vėlinamas. Dabar numatytas iki 65 m., vėliau bus numatytas iki 67 m. Vėl bus pasiremta europine patirtimi.
- Kaip, jūsų manymu, pasikeis kaupiančiųjų skaičius kitąmet įsigaliojus reformai?
-Tai labai sunku pasakyti. Aš tikiu, kad nubyrės nedaug. Manau, kad sugrįš į „Sodrą“ nedaug žmonių, nes visos institucijos rodo, kad kaupti apsimoka. Čia yra aksiominis dalykas. Žmonėms tai yra įkalta į galvą. Jeigu pažiūrėtume duomenis, ar žmonės pasitiki „Sodra“, tai pamatytume, kad nelabai pasitiki. Tačiau viščiukus skaičiuosime rudenį – rugsėjį.
- Europos Komisija (EK) akcentuoja daugiapakopį pensijų kaupimo užtikrinimą. Kodėl jis toks svarbus?
- Visose išsivysčiusiose ES valstybėse perskirstomosios pensijos dalies nepakanka užtikrinti orioms pajamoms, kurios, numatyta, turėtų siekti 70 proc. buvusio pajamų lygio. Tokio lygio užtikrinti nesugebama, todėl siūloma rūpintis savo senatve kitokiais būdais: kaupti antrojoje arba trečiojoje pakopoje.
- Ar EK kalba būtent apie tokį modelį, koks yra Lietuvoje?
- Nebūtinai tokį. Privaloma, kad antroji pakopa būtų investicinė, kad ji nebūtų perskirstomoji. Pirma pakopa yra perskirstomoji, o antroji pagrįsta investicijomis.
Yra atlikta daug tyrimų, kurie rodo, kad 10 proc. siekiančios įmokos į investicinį pensinį aprūpinimą garantuoja sviestą ant duonos. Tada kaupti pradeda apsimokėti. Dėl to ir Lietuvoje judama link didesnio tarifo. Pradėjom nuo 2,5 proc., baigėm 5,5 proc. Iš tikrųjų dar yra kur judėti, norint pasekti 10 proc.
- Galbūt yra daugiau taupymo senatvei alternatyvų?
- Pirma, investicijos į vertybinius popierius, nekilnojamą turtą, antikvarines vertybes, auksą. Kitas mano proteguojamas būdas – rūpintis savo vaikais, tikintis, kad jie kažkada padės. Trečias būdas –sulaukus pensinio amžiaus, jeigu leidžia sveikata, tiesiog ilgiau dirbti. Kitų būdų nėra. Vogti nerekomenduoju. Tiesa, dar yra loterija: moki kvailių mokestį ir stengiesi laimėti milijoną.
- Laikomasi nuomonės, kad žmonėms, kuriems iki pensijos liko visai nedaug, kaupti pagal II pakopą neapsimoka. Gal galite tiksliai įvardyti tą amžių, kada reikėtų ieškoti kitų alternatyvų?
- Yra nustatyta, kad likus 6-7 metams iki pensijos neverta pradėti kaupti. Aš sakyčiau, kad gal net ir likus 10 metų... Priklauso nuo to, kaip žmogus linkęs prisiimti riziką. Kaupimas antrojoje pakopoje yra susijęs su fondų rizika: kokia bus grąža, kai išeisi į pensiją? Gali patekti į duobę pačiu netinkamiausiu metu. Labiausiai tinka iki 45 metų. Po to patrauklumas pradeda mažėti.
- Privačių pensijų kaupimo fondų yra labai daug. Kaip išsirinkti tinkamiausią?
- Tai yra tikrai sunkus darbas. Reikia paskirti laiko, pasidomėti. Nėra taip lengva, kaip nusipirkti duonos. Jeigu žmogus, pirkdamas duoną, pažiūri kainą ir sudėtį, tai perkant vertybinius popierius reikia paskirti daugiau laiko. Asmeninių finansų konsultantų yra daug. Tik reikia ne su vienu kalbėtis. Žmogus, įsigydamas baldus, būstą, renkasi. Tą patį reikia daryti ir čia. Lengva nėra.
- Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad „Sodros“ pervedamos įmokos privatiems pensijų fondams sumažinimas Konstitucijai neprieštarauja. Ar tai reiškia, kad žmonės neturi teisės reikalauti atstatyti prieš krizę buvusią 5,5 proc. atskaitymo dalį?
-KT išaiškinimus žmonės skaito labai skirtingai. Kiek teisininkų – tiek KT skaitytojų ir interpretuotojų. Valdžia supranta taip, kaip nori. Kompensacija priklausys nuo vykdomosios valdžios sprendimo. Ji skaitys KT išaiškinimą.
Pagal visą ekonomikos teoriją, kaupimas privačiuose pensijų fonduose iš „Sodros“ įmokos yra privati asmens nuosavybė. Ji vienareikšmiškai buvo nusavinta. „Sodros“ pensija nėra žmogaus nuosavybė. Tai yra pažadas. O fonduose yra nuosavybė. Reikia grąžinti būtiniausiai. Jeigu grąžinome sovietmečiu nusavintą nuosavybę, tai pačių nusavintą... būtų dvigubi standartai.
- Kaip manote, Vyriausybės vadovas A. Butkevičius, kalbėdamas apie pensijų grąžinimą, visų pirma siekia įgyvendinti KT sprendimą ar turi populistinių tikslų?
- Siekia įgyvendinti KT sprendimą, nes jis įpareigojo tinkamai kompensuoti. Taip pat jis galbūt siekia populiarumo. Jis nori būti geras žmonėms. Be to, premjeras gali nebūti taip giliai suvokęs perskirstomosios pensijos prigimtį. Jis gali netgi taip nuoširdžiai galvoti. Aš manau, kad jis tiesiog nori būti geras žmonėms ne tiek dėl reitingų, kiek dėl dosnumo kitų sąskaita. Juk ne iš savo kišenės kompensuos.
- Yra žmonių, kurie baiminasi, kad euro įvedimas turės neigiamos įtakos kaupiantiems privačiuose fonduose. Ar jų nuogąstavimai turi pagrindo?
- Čia yra mechaninis pakeitimas – banknotai pasikeis. Yra kiti dalykai, kodėl euro nereikia. Tas, kas nori, ir dabar gali eurais investuoti. Tas, kas norėjo įsivesti eurą, jį jau įsivedė į savo piniginę. Nebūtina padaryti masinio euro įvedimo. Kiekvienas jį galėjo įsivesti natūraliu būdu. Jis gali turėti pasekmių mūsų siekiui turėti tvirtus pinigus. Jeigu Euro zona subraškėtų, tai atsilieptų skaudžiai.
- Manote, kad Lietuvai artimiausiu metu euras nereikalingas?
- Tiesiog dabar ne laikas. Kaip sakoma, nepraleiskite progos patylėti. Tai nepraleiskime progos ir nepaskubėkim. Mums dabar nėra gyvybiškai taip svarbu įšokti į euro zoną. Kokia nauda? Mus išgelbės nuo karo? Nėra nė vieno argumento, kodėl reikėtų euro. Kai ten yra nestabilu, geriau palaukti. Zona susitvarko – stojam. Dabar geriausia taktika ir strategija yra luktelėti.
- Eurą įsivesti 2007 m. nepavyko. Gal ir dabar tai nepasiseks?
- Man atrodo, kad dabar pažiūrėta rimtai. Pasiryžimas matosi labai stiprus, skirtingai nuo 2006-2007 m. Tada vienas Kuodis norėjo. Dabar Kuodis nenori, o visi kiti nori.
- Tačiau prezidentė D. Grybauskaitė taip pat pasisako už euro įvedimą...
- D. Grybauskaitė sako, kad euro reikia, bet neargumentuoja. Ji poziciją turi visada, bet neargumentuoja. Rimtų argumentų, kodėl mums jo reikia, neišgirdau.
- Prezidentė laikoma rimta ekonomiste, todėl, atrodo, argumentų jai trūkti neturėtų...
-Ji visada buvo politikė. Ir būdama finansų ministre ji buvo rimta politikė. Ji – politinių užkulisių žinovė.
- O kaip vis dėlto ją vertinate kaip ekonomistę?
- Šalia jos visada buvo finansininkė Šimonytė.
