R. Vainienės teigimu, likvidumo normatyvo nevykdymas buvo pasitelktas tik kaip pretekstas pašalinti iš Ūkio banko nepageidaujamus akcininkus. Ekonomistė sakė, kad panašių problemų tiek Ūkio bankas, tiek „Snoras“ turėdavo ir anksčiau, dar jai dirbant Lietuvos banke, tačiau tuomet esą smulkūs veiklos trūkumai bankams dirbti nekliudė.
„Kartais padaryti minimalius nusižengimus yra mažesnė blogybė negu uždaryti banką ir sukelti dabar tokias pasekmes, kurios sklinda visoje rinkoje: per indėlininkus, per indėlininkus įmones, kurios stabdo savo veiklą, kurios nebežino, kiek laiko jos neturės galimybių disponuoti savo lėšomis... Ką joms imti greituosius kreditus? Ar joms tęsti savo veiklą, ar stabdyti? Mes turime įvertinti veiksmą ir pasekmę – veiksmo riziką, pasekmės riziką. Aš manau, kad tai, kaip buvo elgiamasi tuomet, toleruojant tokius vat iš tikrųjų lankstesnius, kitokius veiklos metodus, tai buvo protingiau“, – Žinių radijui kalbėjo R. Vainienė.
Visą diskusiją su R. Vainiene ir buvusia finansų ministre Ingrida Šimonyte galite rasti čia.
