Bankrutuojančio banko „Snoras“ duomenimis, jis vienintelis iš visų bankų savo skyrius turėjo Šeduvos, Daugų, Simno, Garliavos, Kybartų, Žagarės, Skaudvilės, Švenčionėlių, Pabradės, Eišiškių seniūnijose.
Be banko likusių miestelių atstovai DELFI pasakojo, kad labiausiai vargsta vyresni žmonės, kurie nesinaudoja elektronine bankininkyste arba neturi mokėjimo kortelių, nes tuomet pensijų ir pašalpų jie turi važiuoti į didesnį miestą. Dėl to netgi kenčia mažųjų miestelių ekonomika, nes nuvažiavę pasiimti pinigų, žmonės ten ir apsiperka.
Taip pat yra seniūnijų, kur net nėra bankomato, todėl norintys iš kortelės išsigryninti pinigų, pašte turi mokėti nemažus komisinius.
Nebelikus miestelyje banko – dar viena problemas: padaugėjo pensininkų, norinčių pensijas gauti į namus, taigi atsirado daugiau erdvės sukčiams.
Tiesa, su atsiskaitymu už komunalines paslaugas problemų nėra, nes pinigus surenka pašto skyriai arba didžiosios parduotuvės.
Tenka važiuoti 40-50 km
Daugiau nei septynis tūkstančius gyventojų turinčioje Pabradės seniūnijoje po „Snoro“ bankroto neliko nė vieno banko skyriaus, situaciją kiek gelbsti miestelyje įsikūręs Ignalinos kredito unijos padalinys.
„Jeigu žmonės nori į sąskaitą įnešti grynuosius pinigus arba pasinaudoti kitomis banko paslaugomis, jie važiuoja į Vilnių arba Švenčionis. Iki abiejų miestų atstumas panašus – apie 40-50 km. Tam tikrų nepatogumų yra, tačiau žmonės juos sutinka ramiai ir geranoriškai, tikisi, kad atsiras naujas kokio nors banko skyrius. Tačiau kol kas nebuvo jokių žinių, kad kuris nors bankas atidarys savo skyrių“, – DELFI sakė Pabradės seniūno pavaduotojas Edvardas Voršinskis.
Jo teigimu, žmonės aktyviai naudojasi atvykstančių mobilių SEB banko darbuotojų grupių paslaugomis, iš kurių užsisako mokėjimo korteles, nes bankomatų miestelyje yra.
Kybartų seniūno pavaduotoja Nijolė Karnickienė DELFI sakė, kad labiausiai dėl išnykusio „Snoro“ skyriaus kenčia pensininkai.
„Aš manau, kad nepatogiausia pensininkams, o kam gi daugiau. Mes, dirbantys žmonės, naudojamės trimis miestelyje esančiais bankomatais. Pensininkams nepatogu todėl, kad iš banko norint pasiimti pensiją reikia važiuoti į Vilkaviškį. Kiti paprašė, kad pinigus jiems atneštų į namus. Dauguma mano kaimynų, kiek žinau, yra susitarę ir jiems pensijas neša į namus“, – pasakojo ji.
Pasak seniūno pavaduotojos, miestelis laukia Medicinos banko skyriaus atidarymo.
„Buvo kalbėta, kad čia bus Medicinos bankas, bet dar nėra. Žinau, kad seniūnas kartu važinėjo, buvo atvažiavę atsakingi asmenys ir ruošėsi atidaryti skyrių, yra ir patalpos numatytos“, – teigė N. Karnickienė.
Artimiausias banko skyrius yra 18 km nuo Kybartų nutolusiame Vilkaviškyje.
Gyvena net be bankomato
Po „Snoro“ bankroto ypač liūdna situacija yra beveik 4 tūkst. gyventojų turinčioje Žagarėje, kurioje nėra jokio kito banko bankomato. Pinigų gyventojai tegali išsigryninti tik pašto skyriuje, tačiau ten imamas nemažas komisinis mokestis, jis priklauso nuo sumos, tačiau negali būti mažesnis nei 3 Lt.
„Jeigu kalbėčiau asmeniškai, tai esu jaunas žmogus ir naudojuosi internetine bankininkyste. Taigi tokiems kaip aš problemos nėra, nes atsiskaitinėjame banko kortelėmis. Tačiau jei kalbėtume apie grynųjų pinigų įnešimą, užsienio valiutos išsikeitimą, čia jau yra problema. Norintiems pasinaudoti šiomis ar kitomis banko paslaugomis tenka keliauti apie 30 km į Joniškį arba į Naująją Akmenę“, – DELFI kalbėjo Žagarės seniūnas Alydas Urbonas.
Žagarė su viltimi laukia vieno banko pažado išpildymo, kad miestelyje atsiras bankomatas.
„Jei tai yra ne žingsnis, tai bent pusė žingsnio tikrai. Buvo patogu ir niekas nesitikėjo, kad taip atsitiks. Tikimės, kad situacija su pinigų išsigryninimu pagerės, nes vienas bankas davė realų pažadą, kad Žagarėje įrengs bankomatą. Dabar net nėra bankomato, o iš jo pinigus išsiimti būtų kur kas pigiau nei pašto skyriuje“, – teigė seniūnas.
Tačiau vilties, kad atsiras ir veikiantis banko skyrius, yra nedaug.
„Panašu, kad situacija ilgai nesikeis. Kiek domėjausi, bankai tik siaurina veiklą, iš tokių miestelių atitraukinėja skyrius. Taigi situacija kol kas yra tikrai nekokia“, – apgailestavo pašnekovas.
Nebelikus banko skyriaus, kenčia ir vietos verslininkai.
„Pasiimti pensijos iš banko reikia važiuoti į Joniškį arba Naująją Akmenę. Bilietas be jokių nuolaidų kainuoja ne mažiau nei 5 Lt. Tai va, 10 Lt žmogus bet kokiu atveju praranda. Taip pat tai yra didesnis nuostolis Žagarėje dirbančioms parduotuvėms, nes į miestą nuvažiavę pašalpų ar pensijų žmonės ten išleidžia dalį pinigų, perka maisto produktus. Dėl to, matyt, yra skaudžiausia“, – pripažino A. Urbonas.
Maždaug penki tūkstančiai Daugų seniūnijos gyventojų, norėdami pasinaudoti bankų paslaugomis, turi keliauti į už 22 km esantį Alytų. Mat ir čia veikė tik „Snoro“ skyrius. Jau turintys mokėjimo korteles, pinigų gali išsigryninti pašto skyriuje arba „Maximos“ parduotuvėje.
„Žinoma, gyvenimas pasunkėjo. Tikimės, kad kiti bankai atidarys bankomatus. Būtų labai neūkiškas požiūris, jei buvęs „Snoriukas“ būtų nereikalingas. Būtų labai gražu, jei kiti bankai jį perimtų ir tęstų veiklą. Jis tikrai turėjo pasisekimą, prie jo nuolat lūkuriuodavo žmonės. Buvo tikrai gerai, žmonės buvo pripratę ir šiuos pokyčius priima su apgailestavimu. Dalis pensininkų panoro, kad pensijas jiems atneštų į namus, bet tada padidėja išviliojimo, grobstymo rizika“, – DELFI kalbėjo Daugų seniūno pavaduotojas Algirdas Marčiukonis.
Pasak jo, žmonės aktyviai naudojosi SEB banko mobilių grupių paslaugomis. Atsidaryti sąskaitą ar užsisakyti mokėjimo kortelę Daugų gyventojams siūlė ir „Swedbank“ bankas, kurio specialistai porąsyk lankėsi miestelyje.
Teks ieškoti kitų aptarnavimo būdų
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas džiaugsmingų pasikeitimų tokių miestelių gyventojams nežada, nes komerciniai bankai yra linkę siaurinti, o ne plėsti savo skyrių tinklą.
„Deja, jau anksčiau buvo tokia tendencija, kad skyrių mažėjo ir jie užsidarydavo natūraliai. Buvo tokia „Snoro“ specifika, kad jie stengdavosi išlaikyti tą struktūrą, tačiau prisimenu, kad „Snorui“ kai kuriose vietose sekėsi gana sudėtinga, nes ir bankomatų išlaikymas reikalauja nemažų investicijų“, – DELFI komentavo jis.
S. Kropo teigimu, žmonėms teks ieškoti būdų, kaip išsisukti be banko skyriaus miestelyje.
„Matyt, teks ieškoti kitų šių žmonių aptarnavimo būdų, nebent „Snoro“ skyrius įsigytų koks nors kitas bankas. Tačiau netgi atidarius skyrių, jo veikla būtų nuostolinga, todėl žmonės, matyt, teks naudoti mažiau grynųjų pinigų, daugiau naudotis internetine bankininkyste, daugiau naudotis pašto paslaugomis, kredito unijų skyriais, galbūt gali būti mobilių grupių atvykimas kartą per savaitę“, – kalbėjo pašnekovas.
DELFI primena, kad „Snoro“ veikla sustabdyta lapkričio viduryje. Tokį sprendimą Lietuvos bankas ir Vyriausybė priėmė vertinę „Snoro“ finansinę būklę. Galiausiai buvo nuspręsta bankui skelbti bankrotą.
„Snoras“ Lietuvoje turėjo vieną plačiausių mažmeninės bankininkystės tinklų.
