„Penktadienį mes pradėjome rinkti parašus dėl komisijos kūrimo atnaujinimo. Kreipiamės į Seimo narius ir siūlome kviesti neeilinę sesiją, kurioje greta Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl aukštojo mokslo reformos turi būti ir komisijos situacijai „Snoro“ banke tirti klausimas“, – DELFI sakė jis.
Norint inicijuoti tokią komisiją, reikia surinkti 36 Seimo narių parašus, o po to, kad ši iniciatyva taptų realybe, posėdyje turi būti priimtas nutarimas. Viliamasi, kad neeilinę Seimo sesiją galima būtų sušaukti sausio pabaigoje
„Aš susikontaktavau su visų opozicinių frakcijų pirmininkais, iš esmės visi pritaria pasirašymui po komisijos kūrimu ir neeilinės Seimo sesijos sukvietimo“, – teigė V. Mazuronis.
Sykį Seimas jau nepritarė tokios komisijos steigimui.
Jo teigimu, bandymai nuslėpti „Snoro“ laikino administravimo kainą kelia abejonių ir klausimų.
„Mano manymu, ta suma buvo slepiama. Netgi atsakymuose, kuriuos banko valdytojas išsiuntinėjo Seimo nariams, po to, kai buvo sustabdytas laikinosios komisijos tyrimas, jis nė puse lūpų neužsiminė apie 17 mln. Lt užmokestį laikinajam administratoriui, kurie tuo metu jau buvo pervesti ir jis tai puikiai žinojo. Bandymas nuslėpti kelia labai rimtų abejonių ir klausimų. Taip pat norėtųsi žinoti, kokiais kriterijais remiantis ir kodėl 17 mln. Lt, o ne 1,7 mln. Lt arba 170 mln. Lt. Teiginiai apie neva sulaikytą turtą, švelniai tariant, neįtikina“, – komentavo Seimo narys.
Piktintis reikėtų konsultantais IAE
Tuo metu ekonomistai išlaidas laikinajam administratoriui vertina nevienodai.
Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto Tarybos pirmininkas doc. dr. Rimvydas Jasinavičius DELFI sakė, kad tokiose situacijose darbo užmokestis turi būti aiškiai susietas su rezultatu.
„Darbo užmokestis turėtų būti susietas su rezultatais. Būtų pagrįsta, jei būtų nurodyta, kad bankui ar Lietuvos valstybei davė konkrečią naudą per tą laikotarpį, nuo tos naudos galima išmokėti 5 proc. ar net 10 proc. Tačiau nieko apie realią naudą nežinome, žinome tik apie atvirkščius rezultatus. Valstybė buvo priversta prisiimti kelis milijardus litų įsipareigojimų, o visi kiti pretenzijas gali išstatyti mažiau nei už milijardą. Tai koks čia rezultatas. Negaliu tvirtinti, suma per didelė ar per maža, bet ji yra keista, nes nėra paviešinti realūs rezultatai“, – kalbėjo jis.
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros vedėjas prof. habil. dr. Antanas Buračas laikinojo „Snoro“ administratoriaus užmokesčio nelaiko per dideliu.
„Kadangi buvo vertinama tarptautinė veikla, manau, visiškai normali kaina ir suderinta su tarptautiniais tokių veiksmų įkainiais. Tokiam darbui reikia tarptautinės patirties, reikia nustatyti galimo atgauti turto riziką ir, man atrodo, tai atitinka tarptautinę praktiką“, – DELFI komentavo akademikas.
Jo teigimu, realus pinigų atgavimas jau yra bankroto administratoriaus darbas, todėl už paslaugą neatsiskaityta per anksti.
„Tai jau yra dabartinio administratoriaus funkcija. Tuo metu buvusio administratoriaus funkcijos buvo nustatyti galimus nuostolius ir galimo išieškoti turto vertę bei veikimo formas – numatyti strategiją sumažinti nuostoliams dėl banko vykdytos neteisėtos veiklos ir kitų nepasitikėjimą keliančių veiksmų. Aš manau, kad jis savo darbą atliko meistriškai, kiek tai galima spręsti iš antrinės informacijos. Mano nuomone, šiuo atveju galima pasitikėti V. Vasiliausko sprendimais ir veiksmais“, – kalbėjo A. Buračas.
Jo teigimu, kur kas daugiau teisių piktintis yra kalbant apie įvairių konsultantų samdymą Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui.
„Kai mokama už jokios veiklos nevykdymą atominės energetikos srityje ir ten yra įvairios įtartinos konsultacijos, tai ten suprantamas (pasipiktinimas – DELFI). Tuo metu čia buvo atlikta reali veikla pagal tarptautinius standartus“, – dėstė pašnekovas.
