Paskutiniaisiais XX amžiaus dešimtmečiais masinė motorinių transporto priemonių gamyba pavertė automobilį ir motociklą kasdieninio vartojimo preke, prieinama praktiškai bet kokios socialinės padėties bei amžiaus žmonėms.
Andrius Tiknius („Jet car“)
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Kaip ir kiekviena masinio vartojimo prekė, automobiliai ir motociklai skiriami tam tikroms rinkoms – vieni pigesni, kiti brangesni, na, ir aišku, aukštesniesiems visuomenės sluoksniams skirti technikos ir dizaino šedevrai, kainuojantys kelissyk daugiau nei vidutinio piliečio metinės pajamos. Taip jaunesnioji karta, negalinti nupirkti minėtųjų prabangių mašinų, tačiau įdėmiau nei bet kuris kitas sluoksnis sekanti technikos ir dizaino naujoves, sukūrė naują industriją – automobilių tiuningą (puošybą).

Dar prieš gerą dešimtmetį pigių automobilių tiuningas, atrodęs paauglišku nerimtu ir banaliu užsiėmimu, imituojant aukštąją inžineriją bei dizainą, išaugo į globalią milijoninės apyvartos industriją.

Pasaulyje veikia milžiniškas vadinamojo automobilių bei motociklų aftermarketo detalių bei kitokių aksesuarų gamyklų bei montavimo įmonių, dirbančių aukščiausio standarto technologijomis, besiremiančiomis automobilių sporto inžinerijos patirtimi, tinklas.

Jeigu prieš dešimtmetį pigi transporto priemonė buvo beviltiška trumpaamžė metalo krūva, skirta prastos socialinės padėties trečiosioms šalims, tai šiandien, atitinkamai paruošta ir papildyta tinkamais tiuningo priedais, ji gali drąsiai būti pastatyta šalia savo prabangiųjų giminaičių žymiausių technikos parodų salonuose, ir nieko tai nebestebina.

Lygiai tokia pati situacija susiklosčiusi automobilių sporto arenoje. Šiandien mes galime drąsiai atskirti dvi ekonomine prasme aiškiai išsiskiriančias automobilių sporto vystymosi kryptis. Tai profesionalų elito sportas ir lygiagrečiai - mėgėjiško lygmens automobilių bei motociklų sportas.

Visiškai tokia pati situacija yra ir vandens, sniego bei kitokios specialios technikos atveju – ūkininkai tiunina ir ruošia traukos varžyboms traktorius. Sniego motociklus galime pamatyti važiuojančius drag varžybų asfalto trasomis, ir bet kuriam kitam specialiajam transportui rinkoje yra siūlomi specialūs tik tam modeliui skirti papildymo komplektai, leidžiantys padidinti variklio galią kelis kartus.

Šiandien nėra jokio variklių, pakabų bei išorės stiliaus pakeitimo detalių ir aksesuarų stygiaus ar deficito, ir ko gero nėra tokios transporto priemonės, kuriai nebūtų sukurta priedų – tiuningo ar stylingo linijos.

Informacijos tokia tema –marios. Nėra skirtumo, ar jūs turite „Trabant“ markės automobilį, ar išdidžiai važinėjatės „Harley Davidson“ – pasaulyje yra daugybė žmonių sukūrusių unikalius, praktiškai aviacijos lygmens (inžinerine prasme) technikos stebuklus, remdamiesi būtent ant tos transporto priemonės, kurią jūs turite, baze.

Tie žmonės neslepia kaip jie atliko darbą, kokias technologijas, kokias medžiagas naudojo, jie dalijasi savo patirtimi viešai, talpina internete darbo proceso nuotraukas ir detalius aprašymus. Tokie žmonės buriasi į neformalius susivienijimus, organizuoja renginius ir teikia visokeriopą informaciją pradedantiesiems tiuneriams, kuria ištisą techninę subkultūrą.

Mums yra puikiai žinomi baikeriai, vienijantys tam tikro gyvenimo būdo žmones. Bet esminis juos vienijantis dalykas pirmiausia yra motociklas. Nesvarbu koks, kiek kainuojantis – juk be problemų galima pigiausią „Ižą“ paversti meno ir inžinerijosstebuklu. Tam sudarytos visos sąlygos – bendraminčių pagalba, gausi viešai prioeinama informacija „kaip daryti“ bei, žinoma, detalių rinkos pasiūla.

Jeigu Jūs šiandien esate populiarios transporto priemonės savininkas, ir pamėginsite interneto platybėse paieškoti, ką žmonės yra padarę su tokia mašina ar motociklu, ko gero prireiktų ne vienerių metų vien tam, kad tą informaciją perskaitytumėte.

Kyla klausimas – kodėl žmonės taip dažnai užsiima atrodytų tokia, ne itin prasminga iš pirmo žvilgsnio atrodančia, veikla? Kas verčia žmones imti seną aprūdijusį ir neįdomų karutį ir pašvęsti jam metų metus?

Atsakymo, ko gero, ieškoti pirmiausia reikėtų masinėje gamyboje, užėmusioje visas mūsų gyvenimo sritis. Žmonės, tūkstantmečiais gyvenę natūrinėje aplinkoje ir gaminę įrankius patys, šiandien priversti siaurinti savo veiklą ir dirbti itin specializuotą darbą, paliekant rūpesčius dėl apyvokos reikmenų pramonei gaminančiai daiktus masiniu būdu.

Būtent masinė gamyba, žmonių poreikių primetamojo pobūdžio suvienodinimas ir iššaukia, mano įsitikinimu, tokius kūrybinius poreikius, kurie gali pasireikšti kad pačiose absurdiškiausiose gyvenimo erdvėse.

O kas mums gali pasakyti, kokioje srityje kūryba yra prasminga, o kokioje – ne? Ar gamindamas baro kėdę su ratais ir varikliu, aš elgiuosi kažkuo blogiau nei tautinių juostų audėja? Juk abiem atvejais mes tik žaidžiame, kuriame planus, brėžinius, studijuojame medžiagas ir t.t. Juk abiem atvejais mes tobulėjame, mokomės, skaitome tam skirtą literatūra, buriamės į bendraminčių kolektyvus.

Man, atrodo, kad kartais beprasmis užsiėmimas, neperspektyvus kaip verslas tiesiogiai, nesisiejantis su politika ir oficialiai skatinamomis kultūromis, išlieka gerokai individualesnis, grynesnis užsiėmimas. Šiandien tokių bendraminčių susibūrimai, parodos ir kitokie renginiai neretai žmonių gausa lenkia miestų šventes.

Tai išaugo į masinę kultūrą – tuo niekas neabejoja. Mėgėjiška techninė kūryba populiarumu ima lenkti elitines sporto šakas. Balandį prasideda tokių renginių sezonas.

Aplankykite drago, driftingo varžybas, stylingo, automobilių garso ir vaizdo technikos parodas, ir įsitikinsite, kad šitokia veikla kasmet patraukia vis gausesnį būrį entuziastų bei jiems prijaučiančių žiūrovų.

Mėgėjiškas technikos sportas progresuoja ko gero greičiau už daugelį šiandienos panašių mėgėjiškų užsiėmimų. Aš nenustebčiau jei dar po dešimties metų technikos sporto auditorija Lietuvoje populiarumu nurungs netgi krepšinį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prastos naujienos planuojantiems uždirbti iš būsto nuomos (19)

Dar neseniai bankai ir įvairūs ekspertai buto įsigijimą nuomai įvardino kaip patrauklią...

Mokestis už mokyklos įnorius mamai atėmė žadą: išeitis – tik užsienis (272)

Naujiems mokslo metams besiruošiantys tėvai atakuoja ne tik parduotuves, bet ir siuvyklas. Tiesa,...

Meilės V. Putinui kaina: už pinigus gali parduoti ne tik tėvynę, bet ir visą Europą? (417)

„Putino samdinys“, „apmokamas Putino tarnas“, „Kremliaus lobistas“ – taip buvusį...

Krito naujų butų pardavimai (67)

Naujų butų pardavimo apimtys Lietuvos didmiesčiuose antrąjį šių metų ketvirtį buvo...

Lietuvė iki šiol sapnuoja Etiopijos moterų klyksmus: tai, ką pamatai čia, smegenys atsisako suprasti (63)

„Tai unikali šalis, daugiau tokių nėra likę, - apie paslaptingąją Etiopiją sako kelionių...

Du dalykai, kuriuos reikia žinoti norint iš namų išvyti nekviestus svečius

Skruzdėlėms iš žmonių reikia dviejų joms gyvybiškai svarbių dalykų – šilumos ir maisto,...

Rizikingų bitkoinų vertė vilioja: ar gali pabrangti iki 25 tūkst. JAV dol.? (24)

Bitkoino vertė šią vasarą pasiekia vis naujas rekordines aukštumas, o analitikai žada ir...

Pavojų kelia ir nedidelė žaizda (4)

Iškylas į gamtą ir tolimesnes keliones neretai apkartina dėl neatsargaus elgesio atsiradę...

Suskaičiavo algų didėjimą: kam pasisekė labiausiai? (221)

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies...

A. Juškevičiui – bilietas į Europos čempionatą, L. Lekavičiui – du mėnesiai be krepšinio (19)

Negailestingą diagnozę išgirdęs Lukas Lekavičius ketvirtadienio rytą galėjo šiek tiek...