Dar prieš gerą dešimtmetį pigių automobilių tiuningas, atrodęs paauglišku nerimtu ir banaliu užsiėmimu, imituojant aukštąją inžineriją bei dizainą, išaugo į globalią milijoninės apyvartos industriją.
Pasaulyje veikia milžiniškas vadinamojo automobilių bei motociklų aftermarketo detalių bei kitokių aksesuarų gamyklų bei montavimo įmonių, dirbančių aukščiausio standarto technologijomis, besiremiančiomis automobilių sporto inžinerijos patirtimi, tinklas.
Jeigu prieš dešimtmetį pigi transporto priemonė buvo beviltiška trumpaamžė metalo krūva, skirta prastos socialinės padėties trečiosioms šalims, tai šiandien, atitinkamai paruošta ir papildyta tinkamais tiuningo priedais, ji gali drąsiai būti pastatyta šalia savo prabangiųjų giminaičių žymiausių technikos parodų salonuose, ir nieko tai nebestebina.
Lygiai tokia pati situacija susiklosčiusi automobilių sporto arenoje. Šiandien mes galime drąsiai atskirti dvi ekonomine prasme aiškiai išsiskiriančias automobilių sporto vystymosi kryptis. Tai profesionalų elito sportas ir lygiagrečiai - mėgėjiško lygmens automobilių bei motociklų sportas.
Visiškai tokia pati situacija yra ir vandens, sniego bei kitokios specialios technikos atveju – ūkininkai tiunina ir ruošia traukos varžyboms traktorius. Sniego motociklus galime pamatyti važiuojančius drag varžybų asfalto trasomis, ir bet kuriam kitam specialiajam transportui rinkoje yra siūlomi specialūs tik tam modeliui skirti papildymo komplektai, leidžiantys padidinti variklio galią kelis kartus.
Šiandien nėra jokio variklių, pakabų bei išorės stiliaus pakeitimo detalių ir aksesuarų stygiaus ar deficito, ir ko gero nėra tokios transporto priemonės, kuriai nebūtų sukurta priedų – tiuningo ar stylingo linijos.
Informacijos tokia tema –marios. Nėra skirtumo, ar jūs turite „Trabant“ markės automobilį, ar išdidžiai važinėjatės „Harley Davidson“ – pasaulyje yra daugybė žmonių sukūrusių unikalius, praktiškai aviacijos lygmens (inžinerine prasme) technikos stebuklus, remdamiesi būtent ant tos transporto priemonės, kurią jūs turite, baze.
Tie žmonės neslepia kaip jie atliko darbą, kokias technologijas, kokias medžiagas naudojo, jie dalijasi savo patirtimi viešai, talpina internete darbo proceso nuotraukas ir detalius aprašymus. Tokie žmonės buriasi į neformalius susivienijimus, organizuoja renginius ir teikia visokeriopą informaciją pradedantiesiems tiuneriams, kuria ištisą techninę subkultūrą.
Mums yra puikiai žinomi baikeriai, vienijantys tam tikro gyvenimo būdo žmones. Bet esminis juos vienijantis dalykas pirmiausia yra motociklas. Nesvarbu koks, kiek kainuojantis – juk be problemų galima pigiausią „Ižą“ paversti meno ir inžinerijosstebuklu. Tam sudarytos visos sąlygos – bendraminčių pagalba, gausi viešai prioeinama informacija „kaip daryti“ bei, žinoma, detalių rinkos pasiūla.
Jeigu Jūs šiandien esate populiarios transporto priemonės savininkas, ir pamėginsite interneto platybėse paieškoti, ką žmonės yra padarę su tokia mašina ar motociklu, ko gero prireiktų ne vienerių metų vien tam, kad tą informaciją perskaitytumėte.
Kyla klausimas – kodėl žmonės taip dažnai užsiima atrodytų tokia, ne itin prasminga iš pirmo žvilgsnio atrodančia, veikla? Kas verčia žmones imti seną aprūdijusį ir neįdomų karutį ir pašvęsti jam metų metus?
Atsakymo, ko gero, ieškoti pirmiausia reikėtų masinėje gamyboje, užėmusioje visas mūsų gyvenimo sritis. Žmonės, tūkstantmečiais gyvenę natūrinėje aplinkoje ir gaminę įrankius patys, šiandien priversti siaurinti savo veiklą ir dirbti itin specializuotą darbą, paliekant rūpesčius dėl apyvokos reikmenų pramonei gaminančiai daiktus masiniu būdu.
Būtent masinė gamyba, žmonių poreikių primetamojo pobūdžio suvienodinimas ir iššaukia, mano įsitikinimu, tokius kūrybinius poreikius, kurie gali pasireikšti kad pačiose absurdiškiausiose gyvenimo erdvėse.
O kas mums gali pasakyti, kokioje srityje kūryba yra prasminga, o kokioje – ne? Ar gamindamas baro kėdę su ratais ir varikliu, aš elgiuosi kažkuo blogiau nei tautinių juostų audėja? Juk abiem atvejais mes tik žaidžiame, kuriame planus, brėžinius, studijuojame medžiagas ir t.t. Juk abiem atvejais mes tobulėjame, mokomės, skaitome tam skirtą literatūra, buriamės į bendraminčių kolektyvus.
Man, atrodo, kad kartais beprasmis užsiėmimas, neperspektyvus kaip verslas tiesiogiai, nesisiejantis su politika ir oficialiai skatinamomis kultūromis, išlieka gerokai individualesnis, grynesnis užsiėmimas. Šiandien tokių bendraminčių susibūrimai, parodos ir kitokie renginiai neretai žmonių gausa lenkia miestų šventes.
Tai išaugo į masinę kultūrą – tuo niekas neabejoja. Mėgėjiška techninė kūryba populiarumu ima lenkti elitines sporto šakas. Balandį prasideda tokių renginių sezonas.
Aplankykite drago, driftingo varžybas, stylingo, automobilių garso ir vaizdo technikos parodas, ir įsitikinsite, kad šitokia veikla kasmet patraukia vis gausesnį būrį entuziastų bei jiems prijaučiančių žiūrovų.
Mėgėjiškas technikos sportas progresuoja ko gero greičiau už daugelį šiandienos panašių mėgėjiškų užsiėmimų. Aš nenustebčiau jei dar po dešimties metų technikos sporto auditorija Lietuvoje populiarumu nurungs netgi krepšinį.
