„Laikas yra laikas, ir nieko čia nepadarysi, kad jis taip greitai lekia. Kiekvienam iš mūsų yra skirtas tam tikras „gabalas“ gyvenimo, ir kai jis eina į pabaigą, daugiau mąstai, ką padarei, o ko nepadarei, – samprotavo režisierius. – Kai buvau jaunesnis, nemąsčiau apie tokius dalykus, apie kuriuos susimąstau dabar. Tiesiog gyvenime kažkas įvykdavo, ir visa tai reikėdavo išspręsti čia pat, dabar. Nebuvo laiko apmąstymams. O dabar to laiko atsiranda. Tačiau tik jiems.“
Pastaruosius kelerius metus V. Pauliukaitis ne tik režisavo, bet ir vedė įvairius renginius, televizijos laidas. O kai kiekviena diena – tarsi šventė, pasak Vytenio, asmeniškai patirti tų linksmybių net nebesinori. Todėl prieš porą metų, minėdamas savąjį 60-metį, vyras išsijungė mobilųjį telefoną ir nuvažiavo į gimtąją Marijampolę. „Prisiminęs vaikystę, pasivaikščiojęs, nuvykau į Lietuvos pajūrį. Tai buvo geriau už bet kokią šventę. O šiandien reikia džiaugtis kiekviena diena, viskuo, ką turime“, – teigė režisierius.
Vytenio teigimu, gyvenimas jam vis pateikia kokių nors iššūkių, todėl jis mano, kad jų dar bus ir ateityje. „Turiu tam tikrų planų, ir ateitis parodys, kaip čia viskas susiklostys. Tačiau kol kas nespėju padaryti visko, ką norėčiau, – man laikas bėga vis greičiau ir greičiau“, – kalbėjo vyras. Vis dėlto jis niekada negalvoja, kad rytoj ateis pabaiga, todėl kuria planus ir stengiasi juos įgyvendinti.
V. Pauliukaitis sako dažnai prisimenantis pase įrašytą gimimo datą. Tačiau su amžiumi atsirandančias problemas stengiasi įveikti oriai. Nors rimtų sveikatos problemų jis neturi, teigia esantis kiek tingus, tad neprisiruošia kasdien pasportuoti. „Tingulys žmones žlugdo. Tačiau aš noriu jį įveikti, nes senatvėje sugriūti taip pat nebūtų gerai“, – tikino laidų vedėjas.
Pasak pašnekovo, išsivysčiusiose Europos šalyse pagyvenę žmonės junta valstybės dėmesį, taigi jis tikisi, kad ateityje taip bus ir Lietuvoje. „Mūsų šalyje taip pat yra globos namų, galbūt ateityje ir verslininkai tuo ims domėtis. Pats labai nenorėčiau būti našta kitiems“, – teigė V. Pauliukaitis.
Metai keičia žmogų
Pasak aktoriaus Daliaus Mertino, skaičiuoti metus nėra įdomu, todėl jis to ir nedaro. O laikas itin greitai pradėjo bėgti jam sulaukus 40-mečio.
„Kasmet paminiu savo gimtadienį draugų būryje. Esu gimęs pavasarį, gegužės mėnesį, tad dažniausiai su draugais ir šeima švenčiame gryname ore. Būna malonu“, – sako D. Mertinas, tačiau teigia laukiąs nebent savo jubiliejų, o ne paprastų gimtadienių. „Kaip tik šiemet toks ir nusimato“, – prisipažįsta aktorius.
Daliaus įsitikinimu, metai keičia žmogų. Kadangi vyresnis žmogus turi sukaupęs daugiau patirties, kartu ateina ir kitoks gyvenimo suvokimas – jis kitaip pradeda vertinti tam tikrus gyvenimo įvykius, ima planuoti, matyti tolesnę savo ateitį. Vis dėlto aktorius teigia, kad planuoti laiką ne visuomet pavyksta, nes ne viskas gyvenime būna taip, kaip žmogus nori. „Žinoma, aš noriu dar daug ką nuveikti. Tačiau svarbiausia – būti pozityviam ir tikėti, kad viskas bus gerai“, – neabejoja D. Mertinas.
Savųjų metų skaičiuoti nesinori...
Aktorė Gražina Baikštytė nespėja nė pajusti, kaip greitai bėga metai, tad savųjų ji jau nebenori skaičiuoti. Vis dėlto, žiūrint į šią itin jaunatviškai atrodančią moterį, atrodo, kad jos išvaizdoje laikas pėdsakų nepalieka. Pati moteris tvirtina, kad jokios grožio paslapties neturi ir už savo išorinį grožį yra dėkinga genams.
„Laikas bėga labai greitai. Atrodo, vis pasitinku ir pasitinku tuos Naujuosiuos metus. O šie žymes palieka kiekvienam...“ – sako aktorė.
Tačiau tai turi ir šiokių tokių pranašumų. Pasak G. Baikštytės, žmogus su metais tampa protingesnis, įgyja vis daugiau patirties. „Visi išgyvenimai kaupiasi mūsų „taupyklėse“, ir tai yra vertinga“, – įsitikinusi moteris.
G. Baikštytė teigia, kad tradiciškai, taip, kaip yra įprasta, savo gimtadienį švenčia ne kasmet. „Kokius penkis ar šešis savo gimtadienius esu sutikusi šiltuosiuose kraštuose. Teko būti Kroatijoje, Italijoje, Graikijoje, Turkijoje, Rodo saloje. Tai labai puikus šventimo būdas. Jei tik galėčiau, visuomet taip daryčiau. Nereikia gaminti mišrainių – tiesiog ilsiuosi ir mėgaujuosi atostogomis. Savaime ta diena būna šventiška. Na, o didelę šventę rengiau savo 55-ojo jubiliejaus proga. Tą dieną artimus žmones sukviečiau į Vilniuje įsikūrusį kino teatrą „Skalvija“, – nuotaikingai pasakojo G. Baikštytė.
Pasak Gražinos, kiekvienas kūrybingas žmogus turi ateities planų, tad ne išimtis ir ji. „Planų tikrai turiu, tačiau apie juos garsiai kalbėti nesu linkusi. Geriau kalbėti apie tai, kas jau įvyko, ką jau esu nuveikusi, o ne apie tai, kas bus ar ko nebus. Juk dar net nesi dėl to tikras“, – mintimis dalijosi aktorė.