Kiekvienam lietuviui pažįstamas nuostabaus tembro tenoras Virgilijus Noreika ne itin džiaugiasi tuo, ką pasiekė per savo karjerą. „Potencijos turėjau, bet nebuvo galimybių jos realizuoti“, – sako solistas, neseniai pažymėjęs 50 metų darbo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre jubiliejų.
Virgilijus Noreika
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)


Virgilijus Noreika yra dainavęs daugelyje garsių pasaulio scenų: Milano „La Scaloje“, Maskvos didžiajame teatre, Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių, Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos ir kituose operos teatruose. Juose sukūrė per 50 vaidmenų.

Atokiausiame Lietuvos kampelyje laukiamas ir žmonių itin mylimas dainininkas vadinamas gyva muzikos legenda, lietuviškuoju Pavaročiu. Nepaisant to, solistas nemano padaręs įspūdingą karjerą.

„Kokia įspūdinga karjera, jei daugelį metų negalėjau išvažiuoti, kad tą įspūdingą karjerą daryčiau? – klausia V.Noreika. – Man siūlė tarnybą San Francisko, Tel Avivo operos teatrai – iš Maskvos negavau leidimo važiuoti. Įspūdingą karjerą dariau tik čia ir socialistinio lagerio šalyse. Apie jokią pasaulinę sėkmę negalėjo būti net kalbos. Potencijos turėjau, bet nebuvo galimybių. O kai atsirado galimybės... koks vadybininkas ims 55 metų dainininką? Jis nori po 10 metų iš jo pinigą uždirbti. O ką uždirbsi iš 65-mečio? Aš 20 metų per anksti gimiau“.

Įspūdinga pradžia

Sėkmė V.Noreiką lydėjo jau pačioje karjeros pradžioje. Kaip estrados dainininkas koncertuoti V.Noreika pradėjo būdamas devyniolikos. Po dvejų metų, 1957 m. rugsėjo 29 d., dar mokydamasis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jis debiutavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje Lenskio vaidmeniu P.Čaikovskio „Eugenijuje Onegine“. Po šio pasirodymo jaunuolis buvo kviestas nuolat dirbti teatre. 1965–1966 m. V.Noreika pirmasis iš pokario Lietuvos dainininkų stažavosi garsiajame Milano „La Scala” teatre, kur paruošė šešis vaidmenis.

Užaugo meninėje aplinkoje

Dainininko V.Noreikos talentas pasireiškė jau ankstyvoje vaikystėje. Tėvai jam pasakojo, kad, būdamas vaikas, jis nuolat dainuodavo. „Aš ir pats žinau, kad visą laiką dainavau. Vaikas dainavau gyvai per radiją, kai dar nebuvo jokių magnetofonų. Paskui atėjo mutacija, galiausiai nusistovėjo tenoras“, – prisimena maestro.

Anot dainininko, fantastiško balso buvo jo motina. „Tėvas, atrodo, net ir klausos nelabai turėjo, bet vis savo vaikus „kišdavo“ į meną: į aktorius, muzikus. Mano broliui pagal mamą Eugenijui Paulauskui jis samdė smuiko mokytoją. Šeimoje buvo muzikali, teatrinė atmosfera, gerbiamas menas. Laimingoje aplinkoje su balsu gimiau ir laimingai man išėjo“, – šypsosi solistas.

Kipro Petrausko „pamokos“

Įstojęs į konservatoriją V.Noreika mokėsi Kipro Petrausko solinio dainavimo klasėje. Tarpukario Lietuvos operos ąžuolą jaunuolis tuomet garbino beveik kaip dievybę. Pasakojama, kad prieškariu primadonos jo glėbyje nualpdavusios; tiek jis turėdavęs „šarmo“ ir žavesio. Kiekvienam dainuoti kartu su K.Petrausku reiškė pelnyti šlovę. Tačiau didysis lietuvių tenoras buvo nekoks pedagogas, šio darbo nemėgo. Tai juto ir V.Noreika.

Iš laiko perspektyvos maestro dabar labiau vertina ne žymiojo tenoro, bet pirmojo savo mokytojo Antano Norvaišos pamokas. Po karo jis dėstė Vilniaus Juozo Tallat–Kelpšos muzikos mokykloje. „Tik po daugelio metų supratau, kad dainavimo pagrindus man davė būtent jis“, – prisipažįsta solistas.

V.Noreika buvo labai nustebintas, kai vėliau, nuvykęs stažuotės į Italiją, buvo mokomas pagal tą pačią metodiką, kurią taikė ir jo pirmasis mokytojas. „Jis buvo Vilniaus krašto dainininkas, kiek suprantu – baritonas. Daugiau apie jį nieko nežinau“, – prisipažįsta maestro, ketinantis rinkti medžiagą ir galbūt išleisti knygą apie savo paslaptingąjį mokytoją.

Tuo tarpu K.Petrausko pamokas V.Noreika linkęs beveik pamiršti. Garsusis tenoras manė, kad studentai turi mokytis savarankiškai. K.Petrauskas mokęs tik interpretuoti muzikos kūrinį. „Profesorius manė, kad jo klasėje turi studijuoti atitinkamai pasiruošęs studentas, o aš buvau visiškai žalias. Ką norėti – įstojau į konservatoriją septyniolikos. Todėl pas K.Petrauską buvo labai sunku, nors greitai pagaudavau, ir man sekėsi. Nepraradau tembro, jis manęs nesugadino“, – bent už tai garsiajam dainininkui dėkingas V.Noreika.

Pripažintas „La Scaloje“

1964 m. Maskvos didžiajame teatre vyko Milano „La Scalos“ teatro gastrolės. Gastrolių metu susitarta, kad penki Didžiojo teatro dainininkai studijuos Italijoje, o penkios italų balerinos – Maskvoje.

Tačiau trys rusų dainininkai, nenorėdami prarasti darbo Didžiajame teatre, atsisakė vykti į Italiją. Į šias vietas SSRS kultūros ministerija paskelbė atvirą konkursą. Jame dalyvavo 33 dainininkai iš visos „plačiosios tėvynės“. Į antrąjį turą pateko penki solistai, tarp jų – ir V.Noreika. Baigiamasis konkursas vyko vienoje garsiausių pasaulyje – Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje. Jį laimėjo ir į Italiją išvyko armėnas Vahanas Mirakianas, estas Henrikas Krumas ir V.Noreika.

Tuomet dainininkui buvo trisdešimt. Solistas jau buvo koncertavęs užsienyje, sulaukęs pripažinimo tėvynėje, tad baimės nejautęs. Tačiau Italijoje gautas pamokas V.Noreika vertina iki šiol.

Po stažuotės lietuviui buvo pasiūlyta „La Scaloje“ atlikti pagrindinį Pinkertono vaidmenį Dž.Pučinio operoje „Madam Baterflai“. Vėliau V.Noreika „La Scaloje“ dar ne kartą dainavo gastroliuodamas su Maskvos didžiuoju teatru.

„Kolaborantas“ ir tremtinys

Turbūt V.Noreika baisiausiame sapne nebūtų susapnavęs, kad didžiausi išbandymai jo lauks laisvoje Lietuvoje. Atgavus nepriklausomybę, prieš tuometinį LNOBT vadovą pradėtas aršus puolimas. „Pradėjo tikrinti, ar ko nepavogiau. Ką galėjau pavogti, nebent dainininkus... – šypsosi maestro. – Antilietuviškų kalbų nesakiau. Atvirkščiai, „Bakūžę samanotą“ dainavau, buvau patriotiškai nusiteikęs. Nebuvau disidentas, kalėjimuose nesėdėjau, bet šeimoje buvau išauklėtas lietuviška dvasia. Net SSRS liaudies artistu tapau 1975 m., o į partiją mane privertė įstoti 1976-ųjų lapkritį, kai pasakė, kad priešingu atveju niekur nebevažiuosiu... Karjerą kaip artistas padariau nebūdamas partijos narys. Ir Lietuvos SSR liaudies artistas tapau nebūdamas partijos narys“.

1991 m. V.Noreiką nušalino nuo teatro vadovo pareigų, uždraudė pasirašyti dokumentus, bet iš teatro nevarė. „Tikrino visus mano 15 metų vadovavimo teatrui laikotarpį: kiekvieno šaldytuvo, buto paskyrą. Sakiau, Lietuva laisva tik pusę metų, jeigu visus kitus metus blogai dirbau, turėčiau ordiną gauti...“ – juokiasi dainininkas.

Galiausiai V.Noreiką išvijo iš teatro nepasiūlydami net dainuoti kaip solistui. „Atsidūriau gatvėje. Todėl emigravau į Venesuelą“, – prisimena jis.

Tuometinis Lietuvos ambasadorius Venesueloje Vytautas Antanas Dambrava pakvietė V.Noreiką, Eduardą Kaniavą ir Aušrą Stasiūnaitę dėstyti Karakaso dainavimo akademijoje. Po dvejų metų grįžęs į Lietuvą V.Noreika pajuto, kad padėtis iš esmės pasikeitė, jis laukiamas teatre, o žmonės jo pasiilgo. Solistas apsidžiaugė grįžęs į tėvynę: čia vėl gavo vaidmenų, buvo kviečiamas koncertuoti.

Džiaugsmas truko neilgai. Kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė valdžios sprendimas atimti pensijas iš dirbančių darbuotojų. Pasipiktinę teatrą tuomet paliko žinomiausi šalies aktoriai Donatas Banionis, Regimantas Adomaitis ir kiti. V.Noreika jautė tą patį. „Visi staiga tapo ubagais“, – piktinasi dainininkas.

Darbo atsirado svetur. V.Noreika išvyko į Estiją, kur buvo pakviestas dirbti teatro „Estonia“ Taline dainavimo meistriškumo pedagogu, vėliau jam suteiktas Estijos muzikos akademijos kviestinio profesoriaus vardas.

Mylimas žmonių

Dabar V.Noreika vėl Lietuvoje. Jis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Dainavimo katedros vedėjas, moko LNOBT operos studijos auklėtinius. Per savo karjerą profesorius parengė daug garsių dainininkų. V.Noreikos mokiniai dainuoja daugelio Europos teatrų scenose. Tarp žymiausių – Sergėjus Larinas, Edgaras Montvydas–Prudkauskas, Audrius Rubežius, Algirdas Janutas, Mindaugas Žemaitis ir kiti. Daugiau kaip pusė LNOBT solistų – taip pat profesoriaus mokiniai.

V.Noreika visada laukiamas svečias ir Lietuvos provincijoje – bažnyčiose, mokyklose. Lietuvos muzikų rėmimo fondas organizuoja net specialias programas „Virgilijus Noreika dainuoja Lietuvos žmonėms“ ir „Mūsų miesteliai“.

„Provincijoje dainuoti man nepaprastai malonu, nes mane labai gražiai sutinka. Daug kur žmonės atsistoja, kai įeinu į sceną. Po dainavimo – didžiuliai aplodismentai“, – įspūdžiais dalijasi maestro, apvažiavęs ne tik pusę pasaulio, bet ir kone visą Lietuvą.

V.Noreika – ne tik unikalaus tembro tenoras. Žmonių širdis jis pavergia ir artistišku temperamentu, raiškia vaidyba. Iš kur tai? „Dievo dovana, – nedvejodamas atsako maestro. – Vaidinti visada buvo lengva, dainuoti – sunkiau“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Neįprastas krepšinio rungtynes Rygoje stebėjo garsūs šalies vyrai (48)

Penktadienį Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė pradėjo kovas...

Savo vestuvių šokiui A. Adamovič ir Ž. Gečas pasirinko garsųjį hitą „Despacito“ (44)

Rugpjūčio 9 dieną aukso žiedus sumainę atlikėjai Anžela Adamovič ir Žygimantas Gečas po...

Prezidentas V. Adamkus įveikė vėžį (90)

Netrukus 91 metų sulauksiantis prezidentas Valdas Adamkus įveikė vėžį, sako medikai.

A. Jagelavičiūtė pataria, kaip neišlaidaujant įrengti stilingą ir praktišką mokyklinuko kambarį (14)

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir...

Atlikėja A. Vedrickaitė susilaukė pirmagimio ir jau išrinko vardą (47)

Žinoma atlikėja Augustė Vedrickaitė kartu su savo širdies draugu Marijumi Šeiboku susilaukė...

Top naujienos

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (35)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Vilniaus oro uosto atidarymo laukė dėl įdomios priežasties – pomėgiu užkrėtė ir žmoną (9)

Petras Kaukėnas yra avionikos specialistas . 26 metų vaikinui tenka dažnai atsakinėti į...

Gyvai / „Betsafe“ Lietuvos paplūdimio futbolo čempionatas

„Betsafe“ Lietuvos paplūdimio futbolo čempionatas.

Išsiaiškino, ko reikia norint tapti milijonieriumi (1)

Žmonės labai domisi milijonieriais, kurie savo turtus susikrovė patys.

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (22)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Lietuviai rado dar vieną apsipirkimo maršrutą (245)

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šiemet prekių ir paslaugų...

Karščiausioje Žemės vietoje gyvybė rasta rūgštyje (3)

Siurrealistinių spalvų peizaže dominuoja ryškiai žalia ir geltona, burbuliuoja karštas vanduo,...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (78)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (93)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

Pirmą „Lietuvos ryto“ treniruotę surengęs R. Kurtinaitis palinkėjo A. Gudaičiui parvežti medalį susipažino su asistentu (21)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda šeštadienio rytą surengė pirmą treniruotę, kurią,...