„Kartais susidaro įspūdis, kad gyvename burbule, patys sau tyliai pasisakę, kad esu lietuvis ir viskas. Tapatybė, kuri pamiršta žodynuose, pakavota palėpėse ir archyvuose, apibrėžia, kas mes buvome, tačiau neatskleidžia, kas esame šiandien. Buvimas savaime – nesiskaito. Lietuva yra gyva savo žmonėmis, tradicijomis, kultūra, kuri stipriai verda visame pasaulyje. Būti lietuviu yra vertinga, turtinga ir smagu. Todėl nutarėme išeiti į gatves ir garsiai tai pasakyti“, – pasakoja J. Didžiulis.
Kaip ir kasmet, Liepos 6 d., Lietuva ir viso pasaulio lietuviai susivienys ir drauge atliks „Tautišką giesmę“. Šiais metais Jurgis Didžiulis siūlė visiems tai daryti dar garsiau ir drąsiau – išsipakuoti instrumentus ir Lietuvos himno giedojimą paversti dideliu vakarėliu, skirtu dalintis savo gyva tapatybe su aplinkiniais ir šia nauja tradicija įkvėpti lietuvių bendruomenes visame pasaulyje.
Idėją pristato singlas „Supakuoti instrumentai“, sukurtas drauge su kolektyvu „Ave Vita“ per 2016 m. Baltimorėje, JAV, vykusią XV Lietuvių tautinių šokių šventę. Pasak Jurgio, šia daina kviečiama traukti iš lentynų savo lietuvybę, nebelaikyti jos archyvuose, vienytis ir drąsiai dalintis ja su kitais.
J. Didžiulis ir „ToBeLT“ komanda eiseną pradėjo šiek tiek prieš aštuntą valandą vakaro senojoje perkėloje, Klaipėdoje. Muzikinė kelionė per Klaipėdos senamiestį tęsis iki paminklo Vieningai Lietuvai „Arka“, kurioje bus iškilmingai sugiedota „Tautiška giesmė“.
Jurgio Didžiulio eisena Klaipėdoje:
Tautišką giesmę kartu su visa Lietuva giedojo garsiausi šalies atlikėjai
Tautišką giesmę kartu su visa Lietuva Vilniuje gieda Justė Arlauskaitė-Jazzu, Dubingiuose – Andrius Mamontovas, ant Ukmergės piliakalnio – Raminta Naujanytė-Bjelle, Panevėžio rajone, ant Upytės piliakalnio – Aistė Smilgevičiūtė su grupe „Skylė“, „Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga“ – Suomijos miškuose.
Šįmet Lietuvos himnas giedamas ant 100 piliakalnių, taip simboliškai pasitinkamas Lietuvos šimtmetis.
Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ istorija
Pirmą kartą Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ buvo sugiedota 1899 metais lapkričio 13 dieną Peterburge surengtame koncerte, skirtame šelpti lietuvius studentus. Himno autoriaus sveikata tuo metu jau buvo visai silpna.
Po metų Kazys Grinius spaudoje šią giesmę jau pavadino tautišku himnu, jį propaguodavo savo šeimos vakarėliuose, įvairiuose susirinkimuose. Giedant šią giesmę, susirinkusieji atsistodavo.
Ypač entuziastingai Tautiška giesmė buvo sutikta Didžiojo Vilniaus Seimo (1905) išvakarėse surengtame koncerte. Kompozitoriaus Miko Petrausko vadovaujamas choras šią giesmę turėjo net kelis kartus pakartoti.
Tautiškos giesmės giedojimas Vilniuje:
1906 metais kompozitoriaus Antano Kačanausko išleistas leidinėlis su „Tautiška giesme“ jau tiesiogiai vadinosi Lietuvos himnu: Lietuvių hymnas. Žodžiai ir melodija V. Kudirkos. Fortepijonui priruošė A. Kačanovskis. Leidinio viršelį puošė mūsų senasis valstybingumo ženklas – Vytis.
Tautiškos giesmės giedojimas Palangoje:
Iki Vinco Kudirkos „Tautiškai giesmei“ tampant Lietuvos Himnu, buvo ne vienas kūrinys, kuris pretendavo į himno vardą. Štai keletas tokių kūrinių:
Spaudos draudimo laikotarpiu labai populiari buvo Antano Baranausko daina Nu, Lietuva, nu, Dauguva. Ši daina skambėjo lyg tautinė giesmė, žadino Tėvynės meilę, skatino neapykantą carizmui, rusifikacijai. Carinė valdžia stengdamasi šią giesmę uždrausti, traktavo kaip priešvalstybinį kūrinį. Todėl buvo kreiptasi į Maironį, kad jis parašytų šiai A. Baranausko dainos melodijai naujus žodžius, prie kurių negalėtų prikibti valdžios cenzūra. Taip atsirado išpopuliarėjęs Maironio eilėraštis Eina garsas.
Žinomo istorinio romano „Algimantas“ autorius Vincas Pietaris siūlė tautine giesme paversti Dovydo psalmę Dievas galybių su mumis!
Labai populiari buvo ir Česlovo Sasnausko sukomponuota, Maironio parašyta giesmė Marija, Marija, kurią buvo pamėgęs ir popiežius Jonas Paulius II
Į Lietuvos himnus pretendavo raiškios, patriotinę nuotaiką keliančios Maironio eilės – Kur bėga Šešupė.
Taip pat labai populiari tapo Jaunimo giesmė – „Užtrauksme naują giesmę, broliai, kurią jaunimas tesupras!“
Tautine giesme virto Lietuva brangi. Ši giesmė ypač buvo populiari sovietinės okupacijos metais. Ji buvo tarsi Lietuvos himno pakaitalas. Pirmą kartą legaliai ši giesmė sugiedota vadinamo „chruščioviško atšilimo“ metu Vilniaus universiteto choristų. Ją giedant, reikšdami pagarbą, žmonės visada atsistodavo.
Tautine giesme virto ir Jurgio Zauerveino eilėraštis Lietuvninkai mes esam gimę, atspausdintas 1879 metais. Šis eilėraštis šiek tiek pakoreguotas, dabar įvardytas kaip Mažosios Lietuvos himnas
