Vaikystėje J. Statkevičius turėjo meškiną, tačiau šis per ilgą laiką kažkur užsimetė. „Vieną gražią dieną Maskvoje visiškai nepažįstama moteris, pamačiusi mane, padovanojo šį gražuolį. Nuo šiol jis vartosi ant mano pagalvės. Jis tikrai toks, kokį turėjau vaikystėje - jo akys visada liūdnos, geros ir ištikimos. Vaikiški sentimentai…“, – apie vieną brangiausių savo daiktų pasakojo J. Statkevičius.
„Labai mėgstu, kai namai turi kvapą. Kvapai namams sukuria atmosferą. Aš namuose rūkau visur - nesu iš tų, kurie laksto į laiptines ar balkoną. Šis stiprus aromatas visada gaivina orą. Greitu metu pasirodys mano kvepalų aromato žvakės. Teko padirbėti, kad šis produktas vėl pasiektų išskirtinio ir unikalaus kvapo gerbėjus“, – atskleidė vienas garsiausių Lietuvos dizainerių.
Muzika įkvepia J. Statkevičių. Jis su DJ Alien jau keletą metų kartu miksuoja muziką kolekcijų pristatymams. „Ta muzika jau tapo norimiausia Kalėdų dovana klientams. Ir ne vien tik jiems - kiek žinau, kai kas ir vaikelius suplanavo skambant šiai muzikai. O Kanų festivalyje de Grisogono baliuje ši muzika grojo lig aušros, linksmindama pasaulio garsenybes, aktorius ir žvaigždes“, – pasakojo garsenybė.
Tai – pirmieji lietuvio dizainerio kvepalai, sukurti ir pagaminti Paryžiuje specialiai J. Statkevičiui prieš septynerius metus. „Kvapas atrodė neįprastas, bet viliojantis, stiprus, turintis savo charakterį. Tikriausiai pastebėjote, kad dabar rinkoje daug stiprių, „nuodingų“, įsimintinų kvapų. Man pavyko atrasti aukso gyslą - mūsų kvepalai visada pirmame geriausiai parduodamų kvepalų penketuke. Šis mažas mano kvepalų prototipas man labai brangus, metus laiko nešiojausi kišenėje tobulindamas aromatą. Man pavyko – juos pastebėjo pasaulis. Kvepalų gido specialistai atrado juos, aprašė - ir štai jie jau istorija“, – pasakojo dizaineris.
Teatro spektaklio programas J. Statkevičius labai saugo, nes jos jam kaip dokumentai, kaip vaikų nuotraukos. „Kiekvienas skirtingas, ypatingas - jau net 66 tie vaikai. Ir, žinoma, brangiausias paskutinis darbas G. Puccini „Bohemiečių“ „Manon Lesko“. Rekomeduoju!“, – DELFI kalbėjo J. Statkevičius.
„Knygos… Prisipažįstu nuoširdžiai - nepretenduoju į rašytojus. Tačiau žodžio kišenėje neieškau, todėl ir gavosi toks pokštas. Kita vertus, turėjau, ką pasakyti. Todėl man labai brangi pirmoji mano knyga „Grožio kirtis“. Per mėnesį nušluota nuo prekystalių, išliaupsinta, apdainuota, sukėlusi pavydo skandalą, apkaltinta nebūtais dalykais, tačiau nepaprastai graži ir įdomi, naudinga, išleista ir rusų kalba. Knygoje nuoširdžiai aprašinėjau savo kelią Paryžiuje į mados olimpa. Neieškokite jos ir neskambinkite klausinėdami, kur ją rasti, jos tiesiog nėra, ją skaito, cituoja, saugo ir grožisi. Jaučiu, teks atnaujinti ir pakartoti tiražą“, – pasakodamas apie „Grožio kirtį“ ambicijų neslėpė J. Statkevičius.
Kristinos Sabaliauskaitės knygos užima ypatingą vietą J. Statkevičiaus bibliotekoje. „Ji - nepaprastas žmogus, geniali moteris ir ką čia bepridursi. Su jos knygomis – keista istorija – jos kaip nesuvalgytas desertas arba kaip cukrinės rožės nuo vestuvinio torto, saugomos močiutės sekcijoje. Vis laikau jas ir svajoju, kada turėsiu nors kiek laiko gardžiuodamasis jas skaityti. Perskaičiau 100 puslapių ir, lažydamasis, pasidėjau. Štai pernai keliaudamas per Pietų Prancūzijos miestus ir miestelius su didžiausiu malonumu klausiausi vieno pasakojimo. Mano geras draugas skaitė Kristinos knygas po kelis kartus, todėl kelionė neprailgo. Pasakojimas nenutrūko nei ryte, nei vakare, nei prie pietų stalo ar skriejant kalnų serpantinu. Taip kad viską žinau, verkiau kartu su knygos personažais, fantazavau, nagrinėjau likimus. Buvo puiku, gera… Žodžiu, desertas greitai bus sudorotas. Žinau, kad greitai bus ir trečioji knyga“, – pasakajo Juozas.
„Pažvelgus į šį prašmatnų kvietimą, užplūsta puikūs ir jaudinantys prisiminimai. Garsi pasaulyje juvelyrinė kompanija De Grisogono išsirinko ir pakvietė mane į Kanų kino festivalį pristatyti savo kolekciją pasauliniam kino bomondui. Viename iš gražiausių viešbučių „Hotel du Cap Eden Roc“ keli šimtai rinktinių svečių šaukė „bravo“, stebėjosi, sveikino, klausinėjo, iš kur aš. Visi kalbinusieji buvo įsitikinę, kad aš iš Paryžiaus, o aš atšaudavau, kad iš Veneros. Ta visuomenės dalis, tiesiai pasakysiu, nežino, kas ir kur yra Lietuva. Išsiaiskinusi, kad aš iš Lietuvos, viena moteris atšovė, kad jos tarnaitė lietuvė. Bet tai nėra taip svarbu - aš buvau pirmas lietuvis, Kanų festivalyje pristatęs savo couture pasaulio žvaigždėms“, – didžiuodamasis pasiekimais kalbėjo J. Statkevičius.
„Šampanas, kuris geriamas pasaulyje, atsirado Lietuvoje per mano kolekcijos pristatymą 1999 metais Prezidentūros kieme. Ir nieko keista, kad iki to laiko Lietuvoje jo nebuvo. Tiesą pasakius, ir laikai kiti buvo. Tiesiog šampanas mano mėgstamas gėrimas“, – atskleidė Juozas.
„Šis Prancūzijos kultūros ministro ir couture asociacijos prezidento kvietimas į visų couture dizainerių šventę man yra nepaprastai brangus. O Dieve, kaip jaudinausi eidamas į pokylį, kur buvo susirinkę visi pasaulinai grandai – Johnas Galliano, Karlas Lagerfeldas, Jeanas Paulas Gaultier, Paco Rabanne, Christianas Lacroix, Marcas Jacobsas, Madame Carven ir daugybė kitų. Nepaprastai didžiuojuosi, kad man pavyko vieninteliam iš Lietuvos būti pačių žymiausiųjų gretose. Po kolekcijos pristatymo buvau apdovanotas prestižiškiausia mados pasaulyje LVMH MOET CHANDON premija, tik, deja, mados kultūra Lietuvoje niekam nerūpi. Nulis dėmesio. Suprantu, mada – ne sportas. Ir nesvarbu, kad esi pirmas, mada - ne sportas, tai kultūra, o kultūra niekada nepralaimi“, – įsitikinęs jis.
Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (78)