Vienas brangiausių I.Puzaraitės daiktų - pirmasis ir kol kas vienintelis solinis albumas „Pelytės pasakėlė“. „Jis buvo išleistas 1998 metais. Man buvo aštuoneri. Iki šiol aš jo neišpakuoju, neklausau ir ir kitiems neleidžiu to daryti. Bijau, kad tai vienas iš paskutinių egzempliorių, todėl labai noriu jį išsaugoti savo vaikams“, - pasakojo Irūna.
Irūna teigė, kad mėgsta retkarčiais pasklaidyti savo vaikystės nuotraukas, kuriose užfiksuotos jos laimingos vaikystės akimirkos ir kartu palyginti, kaip ji išaugo ir pasikeitė. „Labai brangus prisiminimas - mano vaikystės nuotraukos, kurių yra ne daug. Todėl jeigu jos dingtų, labai gailėčiau. Iš vaikystės neturiu jokių video įrašų, kas primintų prabėgusias dienas, todėl šios nuotraukos yra labai ypatingos. Stengiuosi jas išsaugoti. Taip pat žadu šias nuotraukas nunešt, kad atnaujintų, nes metai iš metų laikas jas po truputį naikina“, - vaikystės prisiminimais dalinosi Irūna.
Anot Irūnos, 2010 metai jai buvo labai darbingi ir sėkmingi, o tais metais dalyvavimas įvairiuose projektuose jai padėjo atsiskleisti ne tik kaip kūrėjai, bet ir kaip asmenybei. „Būtent tais metais gavau „Metų debiuto“ nominaciją. Labai džiaugiausi šiuo apdovanojimu, nes tai visos Lietuvos įvertinimas. Tai vienas iš mano laimėjimų tais metais“, - teigė Irūna, pridurdama, kad laukia, kol tėtis namie sukonstruos lentynėlę, ant kurios garbingai puikuotųsi merginos laimėjimai.
Dar vienas, Irūnos pergalę 2010 metais primenantis daiktas - muzikinio projekto „Žvaigždžių duetai 2010“ apdovanojimas. Drauge su scenos partneriu Mariumi Jampolskiu praėjusiais metais Irūna tapo šio projekto nugalėtojais. Šiais metais mergina taip pat sėkmingai dalyvauja šiame muzikiniame projekte, kuriame ir vėl mėgina nuskinti laurus ir dar kartą apginti savo titulą. „Projektas „Žvaigždžių duetai 2010“ man asocijuojasi su nauju gyvenimo etapu. Tais metais prasidėjo tikras darbas su savimi. Mes su Mariumi labai daug dirbome ir dalinomės sava patirtimi. Galima teigti, kad jis man padėjo atsiskleisti kaip asmenybei, įnešė daug šviežių minčių bei idėjų. Apibendrinant, galima sakyti, kad prieš tai buvau grupės „Studentės“ narė, o šio projekto ir Mariaus dėka tapau ir Irūna“, - gerų žodžių savo scenos partneriui negailėjo atlikėja.
Pakabukas - kulka. Tai daiktas, kurio platesnės istorijos dainininkė Irūna nepanoro atskleisti. Mergina tik pabrėžė, kad šis pakabukas - dovana iš labai brangaus žmogaus. Šį vėrinį nešiojanti Irūna kalbėjo, kad jis yra gana simbolinis. Neatskleidusi savo paslaptingojo vėrinio istorijos, Irūna užminė tikrą mįslę ir paliko daug interpretacijų, kurios gali būti susijusios ir su slapta meile, kuri pervėrė merginos širdį.
Darbo knyga - daiktas, be kurio Irūna jau ketvirti metai neįsivaizduoja savo gyvenimo. „Ketvirti metai pildau darbo knygą, be kurios tikrai neapsieičiau. Vakare atsisėdu ir susižymiu, ką turiu padaryti rytdienai. Labai daug reikalų, susitikimų, filmavimų, todėl be jos daug kas būtų primiršta. Taip pat ir Laima padeda savo grafiką susidėlioti. Susiskambiname su ja ir susiplanuojame visus darbus į priekį. Kai tavo darbotvarkė nugula ant popieriaus ir pats gyvenimas atrodo tvarkingesnis“, - sakė I. Puzaraitė. Taip pat mergina pridūrė, kad ji saugo savo užrašų knygeles, kaip savotišką atmintinę. „Turiu įprotį po kiek laiko perversti savo užrašus ir pasižiūrėti, kokius darbus esu nuveikusi, su kuo buvau susitikusi“, - apie savo intensyvų, tačiau kūrybingą darbo grafiką kalbėjo Irūna.
Apie moteriškas silpnybes būtų galima rašyti ilgai ir nuobodžiai. Tad nieko nuostabaus, kad moteriškos silpnybės Irūnai taip pat nėra svetimos. „Labai mėgstu batus, šlepetes ir kojines. Visi mano draugai dovanodami dovaną dažnai prie jos dar prideda ir kojines. Čia tik keletas pavyzdžių, kuriuos atsinešiau. Mėgstu praktiškas ir mielas dovanas. Šios kojinės - labai mielos ir mergaitiškos, todėl jaučiu joms silpnybę“, - šypsodamasi pasakojo Irūna.
Daug nesėkmių su telefonais patyrusi Irūna sako, kad šiais laikais savo gyvenimo be jo taip pat negalinti įsivaizduoti. „Oi, kiek aš tų telefonų pametus, sudaužius, pakeitus, bet nieko nepadarysi, be jo neišsiversi. Kaip ir darbo kalendorius, taip ir ši susisiekimo priemonė yra būtina“, - apie būtiniausius daiktus pasakojo Irūna.
Pasiteiravus, kiek telefonų numerių ji turi telefone, mergina paatviravo: „Neturiu daug kontaktų, nes savo numerio paprastai niekam nedalinu. Jį turi tik patys artimiausi žmonės. Buvo tokių atvejų, kad dėl įkyrių ir nelabai malonių gerbėjų teko keisti telefono numerius, todėl dabar visus reikalus derinu per Laimą, kuri sutaria dėl susitikimų, interviu ir koncertų. Pavyzdžiui, mano telefono numerį turi tik du klasiokai, kuriuos laikau labai gerais draugais“, - apie įslaptintą savo numerį pasakojo atlikėja.
Irūna teigė, kad visuomet vadovaujasi taisykle „Nepasikvėpinus - nė kojos iš namų“. „Labai mėgstu kvepalus, namie turiu gal kokius šešerius įvairaus skonio kvepalus. Šį kvapą man padovanojo Laima Lapkauskaitė. Jie yra išskirtinio aromato. Šis daiktas nėra kažką primenantis, tačiau kaip ir prieš tai minėti daiktai - būtinas“, - teigė Irūna, pridurdama, kad mėgsta išskirtinį, bet jokiu būdu ne saldų kvapą.
Irūna teigia, jog posakis „Laimingi laiko neskaičiuoja“ jos gyvenime negalioja. Todėl dar vienas daiktas, kuris gelbėja merginą planuojant savo darbotvarkę - laikrodis. „Anksčiau nemėgdavau nešioti laikrodžių, bet po to taip pripratau, kad dabar ryte atsikėlusi skubu jį užsidėti. Man labai svarbu žinoti, kiek yra valandų, kelintą ir kur turiu būti. Be abejo, pasitaiko ir taip, kad tavo planai sužlunga, bet čia jau kita medalio pusė“, sakė mergina.
