G. Jacka šįkart reikalauja panaikinti sprendimą, kurį priėmė Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Byloje, tarp suinteresuotų asmenų, įrašyta ir jo duktė Gileta Eglė Jackaitė bei dar dvi jaunesnės dukros Virgeda ir Venta.
Teismo posėdžio metu Gediminas Jacka atstovavo savo dukrą Ventą, o Gedimino žmona Virginija – kitą dukrą Virgedą. E. Jackaitės neatstovavo niekas, kaip vėliau paaiškėjo, jai net nebuvo įteiktas šaukimas į teismą, nors jos tėvas Gediminas tikino, kad jo dukra yra informuota apie vykstančius procesus ir sutinka su jo reikalavimu nuginčyti anksčiau priimtą sprendimą. Bylos pareiškėją G. Jacką atstovavo Liudvikas Ragauskis.
Kultūros paveldo departamento Pirmąją nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą atstovavo tas pats asmuo, kaip ir suinteresuotų asmenų sąraše įrašytas kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos – Arūnas Umbrasas.
G. Jacka reikalauja jo turimą turtą išbraukti iš Kultūros paveldo sąrašo
Trečiadienio rytą vyko ginčas dėl Palangoje esančio kurhauzo. Statinio bendrasavininkas G. Jacka dar kartą reikalavo, kad šis jo turtas būtų pašalintas iš Valstybės saugomų objektų sąrašo. Anot pareiškėjo, teisinė apsauga šiam statiniui nereikalinga, nes jis tiesiog fiziškai neegzistuoja – pastatas yra sudegęs.
Šiuo metu mūrinė statinio dalis yra pilnai restauruota, o kita dalis, nors ir neatrestauruota, neturi jokio pagrindo būti įrašyta į kultūros paveldo sąrašą, taip tikina pareiškėjas.
„Nėra galimybių atstatyti pastatą, nes jis realiai neegzistuoja, – kalbėjo G. Jacka, kuriam priklauso medinė kurhauzo dalis. – 2011 metais buvo įpareigota atlikti ekspertizę dėl šio pastato. Jos metu buvo nustatyta, kad pastatas sudegęs ir jį galima restauruoti.“ G. Jackos netenkina šis sprendimas. Negana to, vyras teigia, kad ir mūrinė pastato dalis (mūrinė ir medinė pastato dalys fiziškai laikomi vienu objektu – DELFI) buvo ne restauruota, o atstatyta. Anot pareiškėjo, taip atstatytas pastatas nėra vertybė, nes tai nėra autentiška.
Anot pareiškėjo, pastato nebėra, tad jam ir nereikalinga apsauga. G. Jacka liejo nusivylimą, esą pastatas jam priklauso nuo 2000 metų, tačiau dėl Kultūros ministerijos sprendimo, šiuo metu ten negali vykdyti jokių darbų: „16 metų turiu pastatą, kur nieko negaliu daryti“. Nemažai trikdžių sudaro ir mūrinė pastato dalis, kuri šiuo metu atstatyta, taip pat įtraukta į saugomų objektų sąrašą, tačiau, anot Gedimino, yra visiškai neautentiška.
G. Jackos atstovas Liudvikas Ragauskis savo atstovaujamo asmens ieškinį grindė tuo, jog Palangos kurhauzas yra praradęs visas vertingąsias savybes: tūrį, išplanavimą, aukštį, vidines konstrukcijas, interjero detales ir kitas pastato dalis. „Galime tai lyginti su Valdovų rūmais. Jie atstatyti, tačiau jie nėra vertybė, nes jie teturėjo kažkokius pamatus. Čia tas pats“, – kalbėjo Liudvikas Ragauskis.
Pareiškėjo atstovas taip pat teigė, kad G. Jackos turtas, kurio bendrasavininkės taip pat yra ir jo dukros Gileta Eglė, Venta ir Virgeda, nebuvo informuotos, kad jų turimas turtas bus įtrauktas į saugomų pastatų registrą.
Negana to, Gediminas Jacka nėra žemės sklypo savininkas, jam priklauso tik dalis pastato. Be žemės sklypo savininko leidimo, patvirtinto notaro, negali būti vykdomi jokie darbai.
Kultūros paveldo atstovai nesutinka su pareiškėjo skundu
Atsakovas Arūnas Umbrasas nesutinka su tokiu Gedimino Jackos skundu tai pagrįsdamas, kad visos institucijos veikė pagal patvirtintus nuostatus. „Įstatymas ir nuostatai nesuteikai vertinimo tarybai kito būdo kaip tik priimti savo valią“, – kalbėjo A. Umbrasas. Anot jo, pirmasis veiksmas yra įvertinti vertingąsias savybes, vėliau – patikslinti surinktus duomenis ir, žinoma, suteikti teisinę apsaugą.
A. Umbrasas Kultūros paveldo sprendimą Palangos kurhauzui suteikti laiko pagrįstu, negana to, sprendimas jį įtraukti į kultūros paveldo sąrašą buvo priimtas pastatą laikant vientisu statiniu. G. Jackai priklauso tik medinė dalis, kuri sudegė. Kita, mūrinė dalis, buvo atstatyta Palangos miesto savivaldybės ir valstybės lėšomis. Anot jo, tenkinat G. Jackos prašymą, ne tik medinė dalis, bet ir atstatytoji mūrinė turės būti pašalinta iš saugomų nekilnojamų kultūros vertybių sąrašo.
Anot A. Umbraso, Palangos kurzhauzas dar prieš įtraukiant į kultūros paveldo sąrašą, buvo pripažintas kultūros paminklu. Iki 2005 metų, kuomet jam buvo pritaikyta teisinė apsauga, buvo žymima, kad duomenys tikslinami, tad pastatas buvo tirtas ir priskirtas saugomųjų sąrašui dar gerokai prieš gaisrą.
Teismas sprendimo nepateikė
Trečiadienio rytą Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykęs bylos svarstymas pasibaigė nepaskelbus nė vienai pusei naudingo sprendimo. Palangos kurhauzo medinė dalis, kurios fiziškai nebėra nuo 2002 metų gaisro, kuris tąkart sunaikino ne tik beveik visą medinę statinio dalį, bet gerokai apgadino ir mūrines dalis, ateitis vis dar miglota.
Po teismo bylos atsakovų pusė turėjo ramiau atsipūsti – jų priimtas sprendimas dėl Palangos kurhauzo įtraukimo į paveldo sąrašą vis dar nepaneigtas, tačiau akivaizdu, kad Gediminas Jacka rankų nenuleis ir tikisi jam palankaus sprendimo.
Penkių vaikų tėvas šiuo turtu pasidalijo tik su dukromis
Verslininkas Gediminas iš viso turi penkis vaikus. Eglės ir metais vyresnio brolio Žilvino vyras susilaukė su pirmąja žmona, kuri šeimą dėl netinkamo gyvenimo būdo paliko kai Eglei tebuvo treji.
Vėliau vyras vedė antrąkart ir susilaukė sūnaus Deivido. Deja, žmona Gražina susirgo onkologine liga ir būdama vos 25-erių iškeliavo anapilin. Tuomet visa Jackų šeima buvo apgaubta juodo šešėlio, sergant Gražinai Jackienei, jos vyras Gediminas neteko laisvės dėl nusikalstamos veiklos.
Tuomet vyras jau turėjo tris vaikus. Mažiausias Deividas liko gyventi pas močiutę, o Eglė su Žilvinu kurį laiką glaudėsi pas įvairius giminaičius.
Prasisklaidžius juodiems debesims, vyras vedė trečią kartą. Su žmona Virginija jis susilaukė dar dviejų dukrų – Ventos ir Virgedos. Šioje, Palangos kurhauzo byloje, suinteresuotais asmenimis ir žymimos visos trys G. Jackos dukros.
Beje, 2002-aisiais, kuomet Palangos kurhauze kilo gaisras, G. Jackai priklausė 40/100 pastato dalis, o vėliau, pradėjus bylinėtis su Kultūros paveldo institucijomis, jo vardu užrašyta turto dalis tesiekė 21/100, dalį turto jis padalijo savo vaikams.
Teismų virtinė dėl Palangos kurhauzo tęsiasi ne vienerius metus
Dar 2014-aisiais G. Jacka reikalavo, kad kultūros ministras Šarūnas Birutis pašalintų šį statinį iš nacionalinės vertės valstybės saugomų objektų sąrašo.
Nesulaukęs atsakymo vyras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prie ankstesnio reikalavimo pridėdamas ir dar vieną sąlygą – už kiekvieną pradelstą dieną G. Jacka iš Lietuvos valstybės reikalavo po 50 Lt moralinės žalos atlyginimo.
2002 metais gaisro apgadintam Palangos kurhauzui 2005-aisiais buvo suteiktas nacionalinės vertybės statusas bei jis pripažintas valstybės saugomu. Apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Tuo metu Kultūros ministro pareigas ėjo Vladimiras Prudnikovas.
Praėjus beveik dešimtmečiui verslininkas pateikė prašymą panaikinti šį sprendimą, o nesulaukęs jam palankaus sprenimo iškėlė bylą, kurioje atsakove tapo Lietuvos valstybė. Tąkart G. Jacka rėmėsi tuo, kad atsakovė – Lietuvos valstybė – atsako už valstybinės viešosios teisės subjekto kultūros ministro padarytą žalą savo neveikimu. Tuometinio Kultūros ministro sprendimo verslininkas nesulaukė kiek ilgiau nei mėnesį.
Kultūros ministras esą pažeidęs G. Jackos teisėtą lūkestį, kad valstybinė valdžia tarnauja žmonėms ir veikdama apdairiai ir rūpestingai nevilkins atlikti jiems paskirto viešojo administravimo funkcijos. Kultūros ministro daromą žalą vyras įvertino 50 Lt už pradelstą dieną iki sprendimo priėmimo dienos.
Palangos kurhauzo istorija ne mažiau spalvinga nei pačio jo bendrasavininko G. Jackos. Po to, kai statinys buvo apgadintas gaisro, G. Jacka buvo įpareigotas jį nugriauti dėl esą prestižinės Palangos vietos įvaizdžio menkinimo. Tačiau verslininkas, į nugriovimo proceso projektą investavęs daugiau nei du tūkstančius litų, griovimo darbus vilkino. Tuomet vyras teismui tikino, jog neturi lėšų griovimo darbams, negana to – turtas tuo metu buvo areštuotas.
Spalvinga G. Jackos teismų istorija
Kultūros paveldo sąraše esantis statinys valstybės globon pateko tuomet, kai kartą jau kalėjęs G. Jacka atsidūrė teisiamųjų suole. Verslininkas buvo įtariamasis nužudymo byloje. Šioje byloje buvo kaltinama daugiau asmenų, trys iš jų atsidūrė belangėje. Byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui.
Po teismo procesų, kurie truko aštuonerius metus, G. Jacka bandė prisiteisti neturtinę ir turtinę žalą. Verslininkas teigė, esą per ilgus bylos nagrinėjimo metus jam teko išleisti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų advokatų paslaugoms, nemažai kainavo ir kelionės į posėdžius iš Palangos į Vilnių bei kitos neišvengiamos išlaidos. Negana to, bylos svarstymo metu vyro laisvė kurį laiką buvo ribojama.
Neturtinę žalą tuomet G. Jacka įvertino 145 tūkst. eurų, turtinę – 50 tūkst. eurų. Šio vyro reikalavimo Vilniaus apygardos administracinis teismas nepatenkino.
