Kai atvyksti į nežinomą viešbutį tamsoje, ryte pasikeičia ne tik apšvietimas. Atrodė, ramioje aplinkoje pastatėm automobilius, jokio erzelio, užuominų į tai, kad čia kažkas vyksta kitu paros metu. Na gerai, jei jau esi šalia mečetės, turi susitaikyt, kad paryčiais mulos garsiakalbių garsas pasieks ir tavo krikščioniškas ausis.
Tačiau žvilgtelėjus pro langą ryte dar ir pamatai, kad mūsų automobiliai seniai pažadinti: aplinkui atidarytos parduotuvės, arbatinės, minios niekur neskubančių žmonių, būtinai stabtelinčių šalia nematytų monstrų.

Nors miestas nemažas, apie mus gandas jau nuskambėjęs. Jaunajam „Drąsučio“ ekipažui žioplinėjant turguje, vietos prekeiviai šnekučiuodamiesi tarpusavyje vis įterpdavo vienintelį suprantamą žodį - „mercedes“. Ir prie atvykėlių pasirinktų gerybių būtinai pridėdavo viršaus.

Išvykti teko tuo pačiu keliu. Tačiau ryte važiuoti pro miesto centrinėj aikštėj, skirtai tik vaikščioti, stovinčią mečetę dar nejaukiau. Bet jei tik būtų kitas kelias...

Susigūžiam ir judam. Dėl visa ko dar ir užsimerkiam. Bet nieko. Viskas gerai. Ir iš kelio net traukiasi nebambėdami, o šypsenos veiduose net visai padoriai pasijust padeda. Kitas sustojimas- Van ežeras.

Didžiausias pasaulyje, iš kurio neišteka nei viena upė. Pasak pasakojimų, ten irgi yra vietinė „Lochneso“ vandens pabaisa, o kalnuose gyvena milžiniškas katinas, kurio viena akis auksinė, kita - mėlyna. Pirmasis ant ežero kranto esantis miestelis Tatvan ir yra mūsų tikslas.

Patenkame į kurdiškąją Turkijos dalį. Daugybė karinių postų, šarvuočiai, kareiviai pilna amunicija. Tačiau mums niekas judėti netrukdo, atiduoda pagarbą, pamojuoja įkandin ir tęsia tarnybą. Tik kartą sustojus trumpam kojas pramankštint, greitai prisistatė automobilis su dviem civiliais, pradėjusiais domėtis, kokiai organizacijai - turkų ar kurdų, mes priklausom.

Nei vienas iš pasiūlytų variantų netiko, tad nebandėm spėti, ką pasirinkti geriau. Tad pamindžiukavo ir nudulkėjo toliau. Beje, jokio diskomforto nejauti žvelgdamas į kalnuose sumūrytas šaudymo angas ar gynybinius įtvirtinimus. Gal tiesiog akis pripranta.

Užtat gamta ir kalnai - žadą atima. Ne pirmas jau skysiu, kad bet kokios įamžinimo priemonės, neperteiks jų sukeliamo įspūdžio. O vienu metu net sniegas ant langų pradėjo krist. Aukštokai pakilom.

Yra ten tokios vietos šalikelėse, kur vanduo iš šaltinių bėga, kuklios poilsinės pastatytos. Vienoje greitus pietus išsivirėm ir, žinoma, smalsuolių sulaukėm. Pažinties ir bendravimo principus jau pradėjau suprast.

Viskas vyksta maždaug taip: prieina vienas ar du smalsuoliai (žinoma, tik vyrai), ištaria „salam“. Sulaukę mandagaus atsakymo ištiesia pakelį cigarečių, maždaug „labai gerų turiu, parūkom“.

Gerai, iš kompanijos vieninteliam tenka vardan tarptautinių santykių sveikatą aukot. Tada prasideda pasakojimas gestais prie mūsų kelionės logo, kur surašytas maršrutas. Vėliau būtinai pakeliamas „Pagiežos“ variklio dangtis.

Daugybė „vau“, „ajajaj“, „oho“, „ok“ ir panašių svarbiausių tarptautinių žodžių. Viskas visiems aišku. Tada dar reikia nusifotografuot. Šiuo atveju kuklesni ūsuočiai pasitaikė, tad vienas jau tiesia man savo mobilųjį- pakalbėk.

O ten jau kažkas laužyta anglų kalba džiaugiasi susipažinęs ir klausia, ar draugas gali nusifotografuot. Žinoma, mūsų automobiliams nuo didesnio dėmesio žibintai nesproginėja. Dar sužinom, kad dauguma kurdų didžiuojasi savo tautybe, pabrėžia skirtingumą nuo turkų. Bet ir karo jie nekenčia.

„Svarbiausia- demokratija“, pasako mums mojuodamas atsisveikinimui.

Tatvanas apsuptas kalnų, vandens ir kareivinių. Mažas miestelis kuriame yra kur nakvot.

Tik neužsidarančios balkono durys ir šalia esantys mečetės bokštai jau garantuoja „šventą“ prabudimą naktį. Tik belieka spėliot, kada. Vietinis mula pasirodė ankstyvas- penkiolika po trijų. Niekaip nesupratom, kaip taip nutinka: apie 23 val sulaukėm kaimyno iš greta esančio kambario skundo, kad mūsų televizorius per garsiai, nors patiems atrodė, kad kažkur netyčia nuspaudėm „mute“ mygtuką.

O štai dėl triukšmo naktimis policijos nekviečia!

Rytoj laukia paskutinė naktis Turkijoje. Artėjam prie Irano.

13 diena. Gegužės 1

Rytą jau elgėmės pagal vietos papročius. Išėjom su Vytaru į lauką, ant šaligatvio arbatos išgert su vyresniaisiais. Matyt jaunimas moksluose, darbuose, moterys- vaikus prižiūri, namuose ruošiasi, o štai seneliai niekur neskuba, ramiai saldžioj arbatoj plūduriuoja, mus baltaveidžius aptarinėja, šypsosi.

Ramybė užvaldo. Turėtume nuvykti tik kelis šimtus kilometrų iki paskutinės mums skirtos lovos Turkijoj. Tad suplanuojam „turizmą“. Visų pirma pakilsim iki Nemrut Dagi kalno viršūnėje susiformavusių ežerų. Vienas jų netgi su karštu vandeniu. Tai maudynės būtų! Prieš 6 tūkstančius metų išsiveržęs ugnikalnis patrumpino kalno viršūnę ketvirtadaliu, tad dabar jo „ūgis“ jau tik trys kilometrai.

Savais ratais užsiropštus iki pusiaukelės pamatėm, kad toliau jau nebeverta brautis. Kelias stipriai blogėjo. Gerai, kojos neturėtų guostis dideliu apkrovimu, tad galima ir pakilt patiems. Tik toloka.

Organizmai gerai fizinei apkrovai senokai netreniruoti. Ir jau būtume apsisukę sugrįžti, tačiau pro šalį tuo metu į kalną užtikrintai kilusios transporto priemonės vairuotojas garsiai signalizuodamas pasišovė mus pavežti.

Kur čia atsisakysi. Tuo labiau, kad tai buvo ekskavatorius dideliu kaušu priekyje! Ten ir sukritom. Kaži, kokia bauda už tai grėstų vairuotojui Lietuvoje?

Pasirodo, taip apie pusantro kilometro mus krykštaujančius gabenęs kurdas skubėjo vaduoti nuo sniego užgriuvusį kelią. Šalia jau buriavosi grupelė daug kalbančių iš kažkur (kaip visuomet) atsiradusių džentelmenų.

Iki kraterio krašto sniegu užsilipome patys. Štai jis - septynių kilometrų diametro ežeras! Kiek mažesnio, šiltojo, esančio už kalvų nesimatė, bet nepuolėm ieškot. Tokiu atveju iki pasienio šį vakarą taip ir nenuvyktume, o labai reikia.

Atgal, jau džipo priekaboje, mus pargabeno kitas geradarys. Net akseleratorių nuokalnėj paspaudė, kad „atrakcijonas“ įspūdingesnis būtų. Jau dabar baigiami statyti keltuvai aiškiai parodo, kad jau labai greitai ši vieta bus įtraukta į slidinėjimo kurortų sąrašus. Ruoškit snieglentes, bus čia ką veikt.

Pakeliui iki Dogubyazito, miesto Turkijos - Irano pasienyje, buvo dar Šv. Tomo vienuolynas, Muradye kriokliai ir kiti Turkijos etapo desertui palikti įdomumai. Bet.. mes nieko nepamatėm! Na, ne visai- nieko.

Susipažinom su Tatvano automechaniku, jo kolegomis ir krūva vietiniu vaikų. Ir „Pagieža“ čia jau buvo visiškai nekalta. Atėjo „Drąsučio“ diena. Dyzeliniame automobilyje tiesiog užsikimšo visi įmanomi kuro filtrai.

Jau nuvažiavus tris dešimtis kilometrų už miesto teko suktis ir vilkti „ligonį“ atgal. Mažos „autotiuningo“ krautuvėlės pardavėjas pasirodė esąs tikras tokio tipo variklių kūrėjų provaikaitis, nes su džiaugsmu davė valią savo fantazijai ir, po kokių 4 valandų nuo gedimo pasirodymo, vėl važiavome toliau.

Dabar jau skubėdami. Nors ir netolimas kelias, tačiau per kalnus, tad nepaskraidysi. O ir naktinis vairavimas čia nėra labai rekomenduotinas tiek automobilių, tiek žmonių bendrai sveikatos būklei. Įsivaizdavom, kad nuvažiuotų 5 tūkstančių kilometrų ribą pasieksime jau Irane, tai nutiko kiek ankščiau.

Apie 30 km iki nakvynės. Lyg simbolinis garsas ta proga buvo per langą išgirstas krentančio rato disko garsas. „Negi čia stosi“, ištarė Vytaras, „Vis tiek apdulkėjęs buvo“.

Viešbučio TV jau ruošė mus Irano Islamo respublikai: visi 5 kanalai rodė religines programas. Tik vienas, matyt kitatikiams, buvo skirtas geometrijos pamokai...

www.silkokelias.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

D. Montvydas iškeliavo į UNICEF misiją Malavyje: svarbu pabėgti nuo savo ego (16)

Šiandien į Malavį išskrido didžioji dalis septintąjį kartą rengiamos gerumo misijos „Už...

Menininkas M. Zaveckas vedė savo išrinktąją: pasidalijo romantiška pasipiršimo istorija (17)

Saulėtą šeštadienio popietę Vingio parko botanikos sode menininkas Marius Zaveckas ir Alina...

Neįprastas krepšinio rungtynes Rygoje stebėjo garsūs šalies vyrai (50)

Penktadienį Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė pradėjo kovas...

Savo vestuvių šokiui A. Adamovič ir Ž. Gečas pasirinko garsųjį hitą „Despacito“ (43)

Rugpjūčio 9 dieną aukso žiedus sumainę atlikėjai Anžela Adamovič ir Žygimantas Gečas po...

Prezidentas V. Adamkus įveikė vėžį (90)

Netrukus 91 metų sulauksiantis prezidentas Valdas Adamkus įveikė vėžį, sako medikai.

Top naujienos

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (271)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Liūdnas teroristų likimas (32)

Terorizmas nekeičia pasaulio ir tai labiausiai erzina pačius teroristus, kurie bando įsivaizduoti,...

Patarimai ruošiantis dviračių žygiui ar maratonui: kai ko galite pasimokyti ir iš vaikų

Skaudančios kojos, varvantis prakaitas ir nuo sėdynės geliančios kirkšnys – taip gali atrodyti...

Darbas, kuriame jaunystė – abejotinas privalumas

Tarp jaunų parlamentarų rinkėjai dažniausiai mini didžiųjų partijų lyderius, o kiti jauni...

Gelbėtojai įspėja: šeštadienį vakare siaus škvalas, stambi kruša (17)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad šeštadienį šalį siaubs audra.

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (119)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Nemaitonių kaime – tragiška nelaimė: prie namų nuskendo du vaikai papildyta 19.39 (85)

Šeštadienį Kaišiadorių rajone esančiame Nemaitonių kaime mirė du mažamečiai. Prie namų...

Kovos su terorizmu ekspertas: ruoškimės, tuoj teroristai panaudos naują ginklą (277)

Ateityje teroristų ginklu dideliuose Europos miestuose gali tapti valdomi dronai su sprogmenimis. Tai...

Klaidinantys vėžio simptomai vos nepražudė jaunos moters

31 metų britė, kurią nuolat vargino pilvo pūtimas , ragina neignoruoti iš pirmo žvilgsnio...

„Karklės“ dalyvių stilius traukė akį: išsiskyrė keisčiausiais įvaizdžiais (4)

Vainikuoti 2017 metų vasarą ir ištraukti iš spintos dar nespėtus pademonstruoti stilingus...