„Rugsėjį viešėjau Ciuriche, kur vyko Tarptautinis radijo festivalis. Į jį buvo sukviesti įvairių pasaulio šalių radijos stočių programų direktoriai ir vedėjai. Ciuriche vedėme laidas. Festivalyje buvo žmonių iš Ganos. Jie skaitė paskaitas apie Afrikos muziką. Iš Ganos taip pat buvo atvykę muzikantai bei didžėjai. Į Ganą išvykau pas vieną iš jų. Mane tiesiog labai kvietė atvykti. Nors draugai labai atkalbinėjo, pripasakojo daugybę baisių istorijų, gąsdino, kad mane pavogs ir parduos, tačiau aš vis tiek išvykau“, – DELFI pasakojo S. Albavičiūtė.

Simona sakė buvusi tikra, kad kelionės metu nieko blogo nenutiks, mat vyko pas pažįstamą žmogų. Mergina atostogavo tris savaites, o Ganoje praleido šiek tiek daugiau nei dvi. S. Albavičiūtė viešnagės metu buvo apsistojusi pas draugo šeimą ir tikino, jog Gana – kontrastų šalis. Čia galima pamatyti ir skurdžių, ir turtuolių.

„Jų tradicijos labai įdomios. Per šias atostogas pirmą kartą gyvenime supratau, kas yra kultūrinis šokas. Ganoje jie vieni kitus vadina broliais, yra beprotiškai linksmi ir judrūs, daug bendraujantys, daug kalbantys. „Noriu būti tavo draugu“, – taip jie sako kiekvieną kartą užkalbinę... Iš pradžių buvo labai keista, saugojausi. Vėliau supratau, kad man niekas nieko blogo nepadarys. Pradėjau bendrauti, o po savaitės laiko perpratau vietinius, nebesistebėjau Akros, Ganos sostinės, vaizdais“, – pasakojo radijo laidų vedėja.

Vaikštinėdama Ganos sostinės gatvėmis Simona turėjo progą pažiūrėti į vietinių gyvenimą iš arti. Mergina iš pradžių jautėsi nejaukiai, kai ją išvydę gatvės prekeiviai pasileisdavo bėgti jos link.

„Jie įkyrūs, pardavinėja viską, savo prekes nešiojasi ant galvos. Stovint sankryžoje prie šviesoforo man siūlė įsigyti ir vaistų, ir ausų krapštukų, ir TV antenų, tačiau vos jiems pasakai, kad pirkti neketini, pasiūlymai liaujasi. Dauguma jų valgo rankomis. Nenaudoja jokių stalo įrankių. Taigi, man taip pat teko valgyti rankomis. Jų maistas – aštrus. Nerimavau dėl valgymo rankomis. Esu įpratusi, kad namuose mama visuomet gamindavo labai švariai, o maistą patiekdavo estetiškai. Ganoje užeigose patiekalai neatrodė išvaizdžiai, todėl iš pradžių pažvelgus į maistą, dingdavo apetitas“, – kelionės įspūdžiais dalijosi Simona.

S. Albavičiūtei teko pakeliauti ir po Akros apylinkes, įvairius kaimelius, pabendrauti su vietos gyventojais. Juos radijo laidų vedėja apibūdino kaip labai talentingus, kūrybingus, daug bendraujančius.

Kelionės metu S. Albavičiūtė apsilankė kaimelyje ant vandens, kuriame visi namai – ant medinių polių virš vandens. Čia vieni pas kitus į svečius plaukia valtimis. „Zip FM“ radijo laidų vedėja susipažino su kaimelio gyventojais, šie jai dovanojo mažą vėžliuką.

„Maudėmės kartu. Esu baltaodė ir tai jiems buvo be galo įdomu. Prie manęs pripuolė daugybė vaikų. Gavau keisčiausią dovaną iš vietinių. Pamačiau, kad kažką nukabino nuo lubų. Pasirodo, ten buvo siūlu perjuostas gyvas vėžliukas. Jie tokiais puošia namus, kadangi vėžliukai porą mėnesių gali išbūti be maisto. Aišku, dovanėlę vėliau paleidome. Buvo labai netikėta, kad vėžliukai – jų dekoracijos. Kaimelyje teko paragauti ir palmių vyno“, – pasakojo S. Albavičiūtė.

Simonai nerimą kelionės metu kėlė uodai. Ganoje ji matė daug sergančiųjų maliarija. Mergina iki šiol nerimauja, nes ligos simptomai išryškėja ne iš karto.

„Tai ir psichologija, ir filosofija. Vietiniai sako, kad negali galvoti vien apie blogus dalykus. Jie mano, kad reikia būti pailsėjusiam, išsimiegojusiam, pavalgiusiam. Ir tikrai nebūtinai susirgsi maliarija jei tau įgels uodas“, – kalbėjo Simona.

S. Albavičiūtė kelionės metu susidūrė su jai neįprastais, tačiau Ganos gyventojams kasdieniais reiškiniais. Tam tikromis valandomis mieste yra išjungiama elektra. Ganos gyventojai kartais kenčia ir dėl vandens stygiaus, mat vanduo, kaip ir elektra, kartais taip pat tiesiog išjungiamas.

„Mano viešnagės metu draugo namuose vandens nebuvo pusantros savaitės. Jo namuose – penki vonios kambariai, o juose – milžiniški indai su vandeniu. Paaiškėjo, kad vanduo iš didžiųjų indų naudojamas prausimuisi. Taigi, mano dušas visas dvi savaites ir buvo tuose induose, šaltame vandenyje. Nors karšto vandens, kai lauke tokie karščiai, visai nereikia. Tačiau sugrįžusi į Europą įvertinau, ką reiškia dušas, iš kurio bėga šiltas vanduo. Buvo taip gera, kai stovėjau duše pusvalandį“, – dabar jau su šypsena nuotykius Ganoje prisimena S. Albavičiūtė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (61)