Prieš kelionę į Japoniją M. Starkus ir V. Radzevičius prabilo apie savo baimes

Jau šį savaitgalį Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus išvyksta į jubiliejinę – jau dešimtąją savo kelionę. Vyrai beveik mėnesį skersai išilgai skros Japonijos žemes. Prieš išvykstant, garsieji keliautojai naujienų portalui DELFI išpasakojo visas kamuojančias baimes ir trokštamas įgyvendinti svajones.

 – Keliausite automobiliu, o gal vis dėlto, jubiliejinę kelionę įveiksite pasirinkę kokią nors netradicinę transporto priemonę?

M. Starkus: Vis dar esame ištikimi savo sugalvotam keliavimo būdui – per šalį keliausime automobiliu. Tai ideali tinginių keliavimo priemonė. Su dviračiais atrodytume juokingai, motociklais važiuojant gali būti nepatogu užklupus lietui, važinėjant traukiniais reikia pirkti bilietus ir nešiotis daiktus.

 – V. Radzevičius: Kai važiuojame automobiliu, visi gali ramiai miegoti. Net ir vairuotojas.

M. Starkus: „Svarbiausia nepažadinti vairuotojo“, – tai mūsų kelionių moto. Nes jis atsibudęs gali staigiai pasukti vairą ir įvažiuoti į griovį.

 – Įtariu, tokioje modernioje šalyje kaip Japonijoje bus sudėtinga surasti seną padėvėtą automobilį...

M. Starkus: Tai mums yra iššūkis ir problema. Greičiausiai seno automobilio ir negausime.

V. Radzevičius: Pirminė mūsų idėja buvo vežtis seną automobilį dalimis ir ten vietoje jį susirinkti.

M. Starkus: Todėl mūsų pirmoji užduotis nusileidus Japonijoje yra surasti automobilį. Dėl transporto priemonių mus visada persekioja tamsi karma, su jais sunkiai sekasi. Bet vis tiek pasiekiame galutinį kelionės tikslą. Manau, kad jubiliejiniam – dešimtajam – kelionių projektui galėsime sau leisti paišlaidauti. Na, bet kaip pavyks taip.

 – Galbūt esate iš anksto išsikėlę sau kokių nors tikslų?

M. Starkus: Esame suplanavę maršrutą: Tokyo - Aokigahara - Tsumago - Toba - Koyasan - Nara - Osaka - Matsuyama - Nagasaki - Hiroshima - Kyoto - Shirakawa - Jigokudani - Akita - Kuji - Nikko - Tokyo. Iš viso nuvažiuoti apie 5000 kilometrų.

V. Radzevičius: Svarbiausia pažinti vietinius papročius, patiems patirti, kuo ir kaip jie gyvena. Išbandyti tai, ko Lietuvoje nėra.

M. Starkus: Apie tikslus mes labai nemėgstame kalėti prieš kelionę. Sudėtinga kalbėti apie tai, kas bus. Mieliau kalbame apie tai, kas buvo.

V. Radzevičius: Žinoma, mūsų lūkesčiai dideli. Pavyzdžiui, mano svajonė yra sudalyvauti sumo kovoje. Bet man turbūt pasisektų taip pat, kaip ir į Lietuvą atvykusiam japonui pažaisti LKL rungtynėse. Tai sudėtinga svajonė, bet aš dirbu šia linkme, auginu svorį, treniruojuosi.

 – Iš tiesų, Vytarui dar reikėtų pasistengti auginant svorį...

M. Starkus: Ne, jam jau daug nebereikia stengtis. Aš, kaip jo vadybininkas, esu įsitikinęs, kad jis jau yra tobulo svorio. Vytaras yra tikrai neblogas sportininkas, manau, kad mums pavyks jį parduoti profesionalams. Galbūt užsidirbsime pinigų ir išgarsinsime Lietuvą kitame fronte.

V. Radzevičius: Tik viena problema, man nebepavyksta pasidaryti firminės šukuosenos – ant pakaušio nebesusisuka plaukai. Dėl tam tikrų priežasčių, pas mane ten nebėra plaukų. Bet svarbiausia yra geras sekundantas, kuris laiku išmestų rankšluostį, kad viskas baigtųsi gerai.

M. Starkus: Ne, svarbiausia laiku susirinkti pinigus už lažybas.

 – Japonijoje yra daug salų, kiek jų ketinate aplankyti?

M. Starkus: Nemanau, kad yra tikslas aplankyti visas salas. Žinote, kaip būna, važiuoji, baigiasi kelias, tu stovi ant kranto, žiūri į tolį ir galvoji, apsisukti ar plaukti toliau. Žiūrėsime, kiek kainuos keltas, o gal galima plaukti valtele. Gal mus išgelbės koks tiltas. O galbūt japonų technologijos nustebins ir paaiškės, kad vairuotojams, pavyzdžiui, vanduo prasiskiria į šalis ir gali salas pasiekti pėstute.

V. Radzevičius: Išduosiu paslaptį. Mes dėl viso pikto mokomės nardyti.

 – Vytaras visada domisi tradiciniais virtuvės patiekalais. Kas šįkart jo taikinyje?

V. Radzevičius: Man įdomiausia, žinoma, suši gamyba. Pabandysiu kokį suvynioti. Tik mane labai gąsdina jų estetika, viskas atrodo labai trapu, maža ir smulku. Baisu, kad kaip didesnis žmogus, ne vietoje pasisuksiu, kažką užkliudysiu...

 – Japonijoje tuo metu kaip tik turėtų sužydėti sakuros?

V. Radzevičius: Balandžio 10 dieną, kaip tik per mano gimtadienį, turėtų vienoje vietoje sprogti žiedai.

M. Starkus: Žmonės jau ruošia Vytarui miesto šventę.

 – Ar organizuosite išleistuves prieš kelionę, kaip kad surengėte smagų vakarėlį draugams prieš išvykdami į Australiją?

M. Starkus: Mūsų organizmai tapo neatsparūs vakarėliams. Antraip galime ir nebeišvažiuoti. Todėl pasirenkame tylų išvažiavimo būdą, pasėdėsime tyliai šeimos rate.

V. Radzevičius: Mums žmonas dar reikia įtikinti, kad išleistų, nes jos dar nieko nežino, kad išvykstam.

 – Neabejoju, kad per pastarąsias dešimt kelionių jos jau spėjo priprasti prie staigmenų?

M. Starkus: Aš tikiu, kad jos nebeturėtų nustebti. Ar į Birštoną važiuoji, ar į Japoniją skrendi. Viskas būna beveik taip pat...

V. Radzevičius: Randa ryte raštelį ant stalo...

Daugiau naujienų – „Facebooke“.