S. Albavičiūtė: viskas atrodo tikrai kitaip nei mūsų Spaudos rūmai
Simona į Stambulą vyko pakviesta kolegų iš turkiško radijo, su kuriais susipažino prieš metus vykusiame tarptautiniame radijo festivalyje Ciuriche. „Buvo pakviesti laidų, nominuotų apdovanojimams, vedėjai ir programų direktoriai iš viso pasaulio. Tarp jų - Vidžio laida „Silence radio“. Aš važiavau kartu su Vidžiu. Ciuriche užmezgėme daug naujų pažinčių. Viena iš jų – su kolegomis iš Turkijos „Virgin“ radijo. Su jais bendravau visus metus, nes kiekvieną savaitę filmuodavausi video jų muzikos kanalui. Kadangi ne kartą buvau kviečiama atvažiuoti į Stambulą, nusprendžiau pasiūlymą priimti“, - naujienų portalui DELFI kalbėjo S. Albavičiūtė.
Pašnekovė pasakoja turėjusi išskirtinę galimybę pasižvalgyti po vienos didžiausių Turkijos žiniasklaidos bendrovių užkulisius: „Yra didžiulė grupė, kuriai priklauso 7 radijo stotys, keletas naujienų ir muzikinių kanalų bei žurnalų. Ir viskas - viename pastate. Kalbant apie radijo stotis – jie kuria labai daug laidų, bet beveik nėra gyvo eterio, tik rytinis ir vakarinis šou skamba tiesiogiai. Visi žmonės, dirbantys su radijo stotimis, dirba viename didžiuliame kabinete. Ir viskas atrodo tikrai kitaip nei mūsų Spaudos rūmai (juokiasi). Tik jų „spaudos rūmuose“ yra viskas, ko reikia darbuotojui – nuo sporto klubo iki maitinimo įstaigų“. Ir tie „spaudos rūmai“priklauso vienai kompanijai.
Simona atskleidžia, kad sulaukė ir bendradarbiavimo pasiūlymų: „ Tik lik. Jiems viskas yra labai įdomu, ką ir kaip mes čia darome Lietuvoje. Viskuo, ką aš jiems rodžiau, buvo labai susidomėję. Ir projektais, kuriuos mes Lietuvoje gaminame, ir mūsų idėjomis. Jei niekas nelaikytų čia, galėčiau imti ir išvažiuoti.“
Kadangi radijas ir televizija remia didžiausius Stambule vykstančius įvykius, Simona buvo nuvesta į du masinius renginius: Turkijos muzikos žvaigždės Beduk koncertą bei „Tomorrowland“ festivalio vakarėlį.
Važiavo be didelių lūkesčių
„Aš niekada nieko nebuvau skaičiusi apie Stambulą, niekada juo nesidomėjau. Tai nebuvo miestas, į kurį norėjau nuvažiuoti. Turkija man visada asocijavosi su kurortais, kur visi guli prie baseinų. Tokių atostogų aš niekada neturėjau ir net neplanavau. Važiavau nieko nežinodama. Bet kai leidausi lėktuvu, jau pamačiau, kad man čia patiks. Daug įvairių spalvų rodė, kad bus gerai“, - sako radijo laidų vedėja.
Mergina apsigyveno Taksimo rajone, kuris yra miesto centre. „Rajonas labai priminė Barseloną. Tas Stambulo kalvuotumas yra kažkas nerealaus. Užvažiuoji ant kalno, o nuo ten atsiveria beprotiškai gražios panoramos. Ir tokių kalvų yra daug“, - kalbėjo Simona.
Nors nuo galimybės vienos kelionės metu apsilankyti ir Azijoje ją skyrė tik Bosforo sąsiauris, mergina sako, šia galimybe pasinaudoti nespėjusi: „Turėjome ten važiuoti motociklu, bet nepavyko, nes mano bičiulis didžėjus buvo išskridęs groti, o grįždamas pavėlavo į lėktuvą ir planas nusikėlė kitam kartui. Tačiau paskutinę naktį važinėjome motociklu po tą patį Stambulą. Įspūdžių buvo tikrai daug“.
„Nuėjau į turkišką turgų. Man tai priminė Afriką, kur visi bet ką tau kiša, siūlo, muzika garsiai groja. Kažkas kažką veikia. Visiškas balaganas. Nieko nepirkau, tiesiog praėjau ir nusprendžiau, kad šiandien noriu dieną praleisti ramiai, todėl ten apsilankysiu kitą kartą, kai vėl grįšiu į šį miestą“, - kelionės įspūdžiais dalinosi pašnekovė.
Simona sako, kad gatvėje parduodamo maisto išbandyti nebijojo, nes po apsilankymo Afrikoje jos niekas nebestebina: „Afrikoje mane viskas labai šokiravo. Kai esi matęs stipresnių dalykų, po to niekas nebaisu. Kai Afrikoje pamačiau, kad mano draugai perka gatvėje ir jiems viskas gerai, ir aš pabandžiau. Todėl nebijojau ir turkiškų gatvės patiekalų - jų įdarytas geldeles Stambule valgydavau kiekvieną dieną.“
Kadangi į Stambulą mergina vyko labiau darbo reikalais, o turistaudama stengiasi nepersistengti ir pasilikti gražių vietų ir kitiems kartams, vis gi aplankė keletą svarbių objektų: „Užsukau į mečetę. Visi kažkur skuba - buvo metas prieš pat jų pamaldas. Galvoju, ką čia daryti. Žiūriu visa nusiauna batus ir įsideda į maišelį. Įeinu, mane greitai už rankos čiumpa ir tempia lauk. Rodo į galvą. Pasirodo, kad be skaros esu. Užsidėjau skarą ir galvoju, kad dabar bus gerai. Įeinu, ir vėl mane ištempia iš mečetės. Man nieko nesako, o visi toliau skuba. Bruzdesys didelis. Stoviu prie durų ir galvoju, kas negerai. Kodėl manęs neįleidžia? Žvalgausi ir nieko nesuprantu. Tada prisiminiau, kad vyrai ir moterys meldžiasi skirtingose vietose, o aš įsibroviau į vyrų maldos zoną“, - juokingą situaciją prisimena ji.
Kitą dieną ji plaukiojo laivu po Bosforą. „Oras buvo pasakiškas. Delfinai šokinėjo, o tai, sako vietiniai, nėra dažnas reiškinys. Tikrai netikėta ir gera matyti viduryje miesto šokinėjančius delfinus“, – sakė Simona.
Į Stambulą tikrai sugrįš
Turkiškas maistas ir kultūra Simonai patiko: „Visą laiką valgiau labai skaniai. Labai patiko arbatos gėrimo kultūra ir jų kavinukės su mažais staliukais ir kėdutėmis. Maloniai nustebino šeštadienio nakties vaizdai - sėdi septynių vaikinų kompanija ir geria arbatą, o ne alkoholį“.
Ji teigia negalėjusi praeiti ir pro desertų parduotuves. Todėl likusiems Lietuvoje kolegoms parvežė saldumynų: „Kai pirkau, sakė, kad afrodiziakas. Žinojau,kad patiks mano draugams, ir patiko – iki alkūnių išsitepę visi valgė“,
„Lietuvoje man labiausiai trūksta žmonių. Norėtųsi, kad visada būtų taip, kaip pavasarį arba per kokią nors šventę, kai visi išeina į gatves ir jauti, kad miestas yra gyvas. O ten – eini šeštadienį vakare ir jauti, kad tave minia neša.“
Simona į Stambulą dar sugrįš. Gegužės mėnesį ji važiuoja į didžiausius Turkijos muzikos apdovanojimus, kuriuos organizuoja jos aplankytas muzikinis kanalas.
