„Kaip supratau, užuot tiek metų kėlus teorijas, pasakojus legendas, rietus istorijas, diskutavus iki užkimimo, vienam bičui tereikėjo pakelti subinę ir viską išsprendė per dvi dienas. Ir kaip jam šovė tiesiog jokiam istorikui nepavaldi mintis pasirausti archyvuose?“, – feisbuke mintimis dalijosi M. Mikutavičius.
„Tegul nemeluoja, pats tikrai nebūtų sugalvojęs, – apie politologą L. Mažylį tęsė M. Mikutavičius. – Basanavičius per pilnatį turėjo pasirodyt palei kapines ant ugninio žirgo ir nurodyt. „Eik Vokietijon, Mažyli, – turėjo sakyt, – archyvuosna neprigulmybės aktas guli“. „Kaip tas gali būt, – netikėjo Mažylis. – Tai jis ne bičių avily? Ne Smetonos surdute insiūtas? Ne skrynioj ąžuole ties Šeštokais?“. „Archyvuosna, sakau“, – rūsčiai riktelėjo Basnavičius. „Bet nuo kada dokomentai archyvuose guli“, – nerimo Mažylis. Tada gavo nuo patriarcho lazda kupron ir padarė tai, ko joks istorikas nebuvo sugalvojęs. Su švente visus.“
