„Vienoje vietoje matydama tiek moterims skirtų grožybių, negalėjau joms likti abejinga. Ir, natūralu, prisiminiau savo pirmuosius žingsnius į suaugusiųjų pasaulį“, - sakė pašnekovė.
Kreminė pudra, skaistalai, blakstienų tušas, šešėliai, lūpdažis... Visa tai G. Stiklickienė turėjo būdama šešiolikos, tačiau nuo tėvų už dienpinigius įsigytą kosmetiką slėpė. Televizijos gelbėtoja savąjį turtą saugojo nuo pašalinių akių, nes, net puse lūpų užsiminusi mamai ar tėčiui apie norą pasidaryti makiažą, iškart sulaukdavo kategoriško „ne“.
„Į mokyklą išeidavau nenaudojusi jokios kosmetikos, bet pakeliui... Raudonos ryškios lūpos man tada buvo labai gražu. Jų nepastebėti buvo neįmanoma!“, - sakė G. Stiklickienė.
Kartą per tėvų susirinkimą klasės auklėtoja Gerdos mamos paprašė nebeleisti dukrai dažytis. Žinoma, mokinių vadovės pastaba tuomet labai nustebino lyg ir paklusnios, natūralumą pripažįstančios merginos šeimą. Tuo metu Gerda nuo priekaištų išsisuko, bet, neužilgo tėtis išaiškino jos gudrybę. Netikėtai važiuodamas netoli mokyklos jis pamatė savo dukterį, todėl sustabdė automobilį ir bandė ją pašnekinti. Gerda su tėčiu bendravo prisidengusi ryškiai dažytas lūpas, tačiau apgaulė buvo išaiškinta.
„Nuo tų laikų mano grožio samprata gerokai pakito. Odai reikia vis daugiau priežiūros, todėl ant kosmetikos stalelio visko yra gerokai daugiau nei buvo prieš penkiolika metų“, - sakė G. Stiklickienė.
