Tačiau dominuoja mums pažįstami, keistai nusakomos spalvos, kurių pagrindinė paskirtis čia - bent pabandyti save apgauti, kad kiek galėdamas saugaisi užteršto oro. Auganti Kinijos ekonomika palieka ir skaudžias pasekmes: dėl fabrikų, didėjančio automobilių skaičiaus ir besiplečiančių miestų, žydras dangus daugelyje jų tapo tik gražiu prisiminimu. Dažnėja susirgimai bronchitu, kitomis kvėpavimo takų ligomis. Tik prieš Pekino olimpines žaidynes aplinkos apsauga valstybė pradėjo rūpintis labiau: seni fabrikai mieste uždaryti, iškelti kitur, o transportas buvo gerokai atnaujintas. Tačiau sunku pasakyt, ar tai veikia. Savo kailiu pradėjau jausti, kodėl kinai taip dažnai krenkščia ir spjaudo. Gerklės graužimas tapo pastovia būsena, todėl dabar esu vienas iš teigiančių, jog „negalima purvo praryti“.
Taiyuanio priemiestyje turbūt pirmą kartą akivaizdžiau pamačiau Kinijos stereotipinius vaizdus. Kokią mes ją dažnai matome Vakaruose: raudonos vėliavos, proletariato aplinka, tačiau be lyderių portretų. Ir dar keisčiau, kai visai šalia stūkso senovinis, gražus ir tvarkingas Jinci šventyklų kompleksas, skirtas ne kaip tradiciškai tokiais atvejais būna kokioms nors dievybėms, bet legendų veikėjams ir istorijos didvyriams pagerbti. Ten esantis „Šventos motinos“ namas iš vis ypatingas - jis vienas seniausių medinių pastatų Kinjoje. Šalia - varpas ir būgnas.
Pirmuoju skambindavo tuomet, kai diena aušdavo, antrasis buvo trankomas saulei besileidžiant. Kaži, kas nutikdavo, jei varpininkas supainiodavo eiliškumą? Juk ryžių vyną jie mėgo jau ir Songų dinastijos laikais?
Kinai yra kur kas rimtesni gėrikai, nei mums atrodo. Taip, lyginant su mumis jie gal ir greičiau „lūžta“ tačiau yra ir išimčių. Jų folklore gausu tokių posakių, kaip „didvyriai gėrė tiek, lyg jūra išsektų“, o posakis „kur nėra išgerti, ten nėra draugų“ gajus iki šiol. Ir tostas „ganbei“ („iki dugno“ - liet.k.) yra antras, kurį teko išmokti po to, kai įvaldėm pasisveikinimo žanrą. Tikrai praverčia. Nors pats gėrimo etiketas labai įvairus. Pavyzdžiui, valgymo pradžioje visi susidaužia bendram tostui. Tačiau vėliau vyresni, net ir paraginus, gali sau leisti negerti iki dugno, tuo tarpu jaunesni tokiu būdu parodytų nepagarbą aukštesnio rango sugėrovams. Ir vėlgi - viskam čia yra paaiškinimas. Kai vakarienės pabaigoje Zou alaus butelyje paliko dar neišgertą gurkšnį, paaiškino, kad jis jį aukoja sėkmei. Gerai, kad nors vienas iš mūsų tuo pasirūpina.
Iki Xi‘anio yra daugiau nei 600 kilometrų. Keliai geri, tik mūsų „Vagonetėje“ vėjai švilpia. Atvira ji gyvenimo gūsiams. Teko daugiau rūbų išsitraukt nežiūrint į tai, jog teoriškai vykstam ten, kur turėtų būti šilčiau. Ir tik pasiekus dienos tikslą oras tampa tikrai pavasariškas. Šiuolaikiškai atrodantis miesto centras, švari aplinka ir daug jaunų žmonių, išėjusių vakare pasidžiaugti vienas kito draugija. Prie spindinčių parduotuvių - prašmatniausi automobiliai. Turtingieji kinai. Vieni atvirai demonstruoja savo socialinę padėtį, kiti, nors ir laikydami garaže po kelis naujausius „BMW“, vis dar į darbą važinėja visuomeniniu transportu, kuklindamiesi prieš kaimynus pasirodyti išsišokėliais.
Senoji miesto siena įrėminta šviečiančiom „neonkėm“, o medžiai papuošti mažom, mirksinčiom lemputėm. Kalėdos, nors tu ką! Kaip premiją už ilgą dieną ant ratų gavome varlių troškinį. Skanus dalykas, aš jums pasakysiu. Nors mano dukra tokiais tėtės eksperimentais nesusižavės - ji dievina filmą „Princesė ir varlius“.
Kinai šalies centre ir pietuose, skirtingai nuo šiaurės, kur porcijos labai didelės, užsisako daug patiekalų. Jie skaičiuoja jų tiek, kiek yra žmonių prie stalo. Plius du. Sriubos imasi paskiausiai, o kai sulauki ryžių ar makaronų pasiūlymo, žinok, kad daugiau patiekalų nebus. Yra manoma, kad gerti šaltą, o juo labiau nevirintą vandenį - labai nesveika pilvui, todėl prieš maistą patiekia jį šiltą, vos su keliais arbatos lapeliais, labiau spalvai, nei skoniui. Ir niekada netenka laukti ilgiau, nei kelias minutes. Viskas vyksta greitai ir tiksliai, o patiekalus į stalą neša net kelios padavėjos. Todėl ši procedūra tampa greita ir įspūdinga, o jos nepageidautinų pasekmių kol kas nepastebėta nei pas vieną. Dugnai nepramušti, sistemos veikia, variklis neužkalinėja.
