– Šiandien bene dažniausiai aptarinėjama tema – tavo nauji santykiai. Kaip jie klostosi?
– Kaip jau sakiau tau ankstesniame interiu, oficialaus vaikino dar neturiu. Turiu draugų, einu į susitikimus, pasimatymus. Taip stengiuosi geriau pažinti kitus žmones tam, kad galėčiau su kuo nors iš jų pradėti rimtai draugauti. Esu žmogus, kuris rimtai žiūri į įsipareigojimus kitiems. Kol kas turiu draugų su kuriais einu į pasimatymus, kiną ar vakarieniauti. Tačiau nieko rimčiau.
Suprantu, kad klausi apie Hakeem. Jis yra vienas artimiausių mano draugų. Bendraujam jau gana seniai, todėl nebijau viešinti ir keletos linksmų mūsų nuotraukų. Buvome keletoje pasimatymų. Kol kas tik tiek. Jei sutiksiu būti jo mergina, nebijosiu to pasakyti ir garsiai. Jis tikrai puikus vaikinas. Tačiau aš tikrai bijau įsipareigojimų, nes nenoriu tapti pernelyg artima su netinkamu žmogumi. Man santykiai reiškia daug, todėl turiu būti dėl to tikra. Dabar mano gyvenime vyksta itin daug pokyčių, todėl greitu metu, manau, ir apsispręsiu, su kuo noriu būti.
– Nebijai, kad viešumas gali pakenkti santykiams? Kaip į tai reaguoja tavo draugas?
– Tai labai priklauso nuo paties žmogaus ir jo požiūrio. Turiu keletą draugų, kurie be galo vengia viešumo arba patys sulaukia daug dėmesio, todėl niekada neviešinu jų vardų ir nuotraukų. Tačiau yra ir tokių, kurie patys pirmi išklauso mano dainas ar pataria kuriant vaizdo klipus, fotosesijų metu ir kt. Daug kas priklauso nuo asmenybės, bet aplink mane yra daug įvairių žmonių. Manau, kad viešinti nuotraukas su draugais galiu tada, kai santykiai yra rimtesni, nes tiesiog keletas susitikimų kur nors mieste nėra nieko rimto.
– Tačiau socialiniuose tinkluose dalijiesi ne tik nuotraukomis su draugais, bet ir seksualiomis ir atviromis savo nuotraukomis. Kodėl jas publikuoji?
– Gruodį man sueis 22–eji. Tikrai nežinau, kas čia blogo jei vilkiu atvirus marškinėlius kai Los Angeles +35 šilumos. Čia kita kultūra. Viskas kitaip. Jei Lietuvoje lyja ir visi susigūžę, argi aš dėl to kalta? Mano profiliai socialiniuose tinkluose yra tik mano, o ne kitų. Aš nenurodinėju žmonėms, ką jie turėtų publikuoti savo socialinių tinklų paskyrose. Pavyzdžiui, man neatrodo tinkama jauniems žmonėms publikuoti cigaretes ir alkoholį, bet nieko dėl to nepeikiu. Tai kitų profiliai ir jų gyvenimai. Tad jei kas nors turi problemų dėl mano nuotraukų, tai jau jų problemos, o ne mano (šypsosi).
Negana to, nesu vien tik atlikėja. Taip buvo kai buvau jaunesnė, o dabar esu ir reklamos modelis bei baigiau aktorinį meistriškumą Niujorko filmų akademijoje. Galima sakyti, kad esu ir aktorė. Tiesiog aš esu šou pasaulio atstovė, o į tai įeina viskas.
– Ką iš tiesų nori pasakyti žmonėms, savo klausytojams, gerbėjams ir tiems, kurie kritikuoja?
– Jei atvirai, niekada neskaitau komentarų. Draugai, kurie yra tikrai žinomi Amerikos sportininkai, man pasakė, kad apie nuobodžius žmones niekas nekalba, jie neįdomūs ir tiesiog niekam nerūpi. Jų ir nekomentuoja. Taigi, galbūt tiesiog esu įdomi? Kartu kritikai yra ir fanai. Jie leidžia laiką skaitydami naujienas apie mane ir komentuodami. Aš neturiu nieko prieš tai (juokiasi). Aš ir gerą darbą darau, nes savo asmeniniais gyvenimais, darbu nepatenkinti žmonės išsilieja rašydami komentarus, o ne keiksnodami artimuosius.
Tai tik šou verslas, o žmonių akys visada bus nukreiptos į viešus asmenis. Daug ką galime atlaikyti tiesiog toliau gyvendami savo gyvenimus. Aš turiu artimuosius, vadovus, mokytojus ir draugus, kurių nuomones visada išklausau, bet visiems juk neįtiksi. Negaliu visiems būti gera ir vykdyti visų užgaidų, todėl pirmiausiai noriu būti gera sau ir artimiausiems žmonėms.
– Ne kartą sakei, kad su mama esate tikros draugės. Ar nesunku gyventi skirtinguose pasaulio kampeliuose?
– Tėvai daug keliauja, dažnai aplanko. Dėl to esu dėkinga ir nesijaučiu viena. Mane dažnai aplanko ir draugai iš Lietuvos. Su tėvais esu artimesnė nei bet kada anksčiau. Mes kiekvieną rytą ir vakarą kalbamės naudodamiesi vaizdo skambučiais. Tėtis visuomet įjungia kompiuterio kamerą, kad galėčiau dalyvauti šeimos šventėse, vakarienėse. Juokaujame, kad dabar, kai gyvenu valstijose, bendraujame daug daugiau nei man būnant Lietuvoje. Taip daug ir visiškai apie viską niekada su tėvais nekalbėdavau. Atstumas tikrai suartina.
– Kaip Amerikoje jautiesi pati? Ar jau pripratai prie kultūros, mentaliteto ir aplinkos?
– Man be galo patinka amerikietiškoji kultūra, žmonės. Čia visi labai atsipalaidavę, laisvi. Rytais kavinėje galima pamatyti net pižamą vilkinčius žmones, kurie tiesiog ateina nusipirkti rytinio puodelio kavos. Tai visiškai įprastas vaizdas, ypač Holivude. Man ypač patinka laisvas bendravimas. Visur. Sveikinamasi prasilenkiant gatvėje, parduotuvėje.
– Nebuvo akimirkų, kuomet galvojai, jog geriau viską mesti ir grįžt į Lietuvą?
– Žinoma, kad buvo. Nesu geležinė. Buvo labai daug silpnumo akimirkų. Ašarų taip pat nemažai išlieta. Labai daug. Mano tėvai ir draugai tuo metu buvo mano ramstis. Tėtis – didžiausia mano atrama. Jis visada kartoja, kad negalima mesti to, ko taip ilgai siekei. Mano atveju tai yra gyvenimas Amerikoje, studijos. Nesu iš tų, kurie pusiaukelėje viską meta. Pirmais metais buvo nemažai silpnumo akimirkų, bet dabar apsipratau. Nebesakau, kad viską mesiu ir grįšiu.
– Kur įsivaizduoji savo ateitį?
– Čia, Amerikoje. Žinoma, noriu sugrįžti ir aplankyti Lietuvą, bet artimiausiu metu tikrai liksiu gyventi Los Andžele. Galvojau ir apie gyvenimą Didžiojoje Britanijoje. Ten man taip pat labai patinka, bet jau pripratau prie šios valstijos ir kraustantis kitur man turbūt bus sunku priprasti prie susikaustymo, kitos aplinkos ir europiečių.
Tačiau tikrai pasiilgau Lietuvos, televizijos, artimųjų, maisto. Net ir matyti iškabas lietuvių kalba būtų labai smagu. Tiesa, niekas nežinome, kas laukia toliau. Negaliu sakyti, kad niekada negrįšiu. Greitu metu tikrai ne, bet kaip bus ateityje, dar pamatysime.
– Po tavo šeimoje nutikusios tragedijos, kai buvo nužudytas tavo vyresnėlis brolis, daugelio akys nukrypo į šeimos jaunėlę – tave. Visi galvojo, kaip ji susitvarkys. Ar dažnai prisiminimais grįžti į tą laiką? Galbūt gyvenimas svetur padėjo užsimiršti?
– Keletą metų po tragedijos nesirodžiau viešumoje. Nedainavau, nedirbau ir nieko nekūriau. Tik leidau laiką su šeima ir skyriau laiką mokslams. Tai suartino mus visus. Paskui nusprendžiau, kad negaliu apleisto to, ką dariau ir kūriau ne nuo pat mažens. Tapau tvirtesnė nei bet kada anksčiau. Su artimųjų meile ir žmonių palaikymu tikrai viskas įmanoma. Man labai patinka posakis „Throw me to the wolves and I'll return leading the pack (liet. mesk mane į vilkams ir aš grįšiu vesdamas jų gaują).
– Su kokiais projektais dirbti dabar?
– Šiuo metu kuriu muzikinį vaizdo klipą, kuris bus filmuojamas „Universal Studios Hollywood“ dar šią vasarą. Neseniai baigiau įrašinėti albumą. Jis visiškai kitoks nei ankstesni. Daugiau šokių ir rimtesnės muzikos. Išaugau iš vaikiškų dainų. Keičiuosi tiek aš, tiek ir mano muzika. Taip pat turiu ir vieną su grožio industrija susijusį projektą, bet apie jį jums papasakosiu kiek vėliau (šypsosi).
– Kokių svajonių ir tikslų turi?
– Jei labai atvirai, noriu sėkmingai baigti mokslus ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Mane veža sritis, kurią studijuoju. Jaučiu, kad teisingai pasirinkau studijuoti komunikaciją ir viešuosius ryšius su verslo vadyba. Ateityje šioje srityje norėčiau ir dirbti. Svajoti reikia drąsiai, bet karjeros ir santykių atžvilgiu tikrai jaučiuosi palaiminta ir laiminga dėl to, ką turiu. Mano gyvenimas niekada nebuvo lengvas. Tiek kalbant apie brolio netektį, tiek santykius ar karjerą ir studijas. Ir išsikrausčiusi gyventi į užsienį nieko nepažinojau. Važiavau, nes labai norėjau pabandyti. Viską iš pradžių bandžiau perlipdama per save. Su ašaromis. Viską įveikiau ir šiandien esu laiminga. Svajoju toliau (juokiasi).
