Netekties skausmą badavimu gydęs modelis P. Čepinskaitė: kol gerai dirbau – jiems nerūpėjo

 (84)
Ne vienerius metus užsienyje bei Lietuvoje modeliu dirbusi Paula Čepinskaitė gerai žinoma ir socialinių tinklų vartotojams. Paula Cherr pasivadinusi mergina sulaukia daugybės dėmesio kaskart, kai pasidalija nuotraukomis. Tiesa, dėmesys ne visada buvo teigiamas – dalis komentatorių kandžiai rašydavo, jog mergina atrodo per liekna ar serga. Pati Paula tą iš pradžių neigdavo, o vėliau ėmė išvis ignoruoti tokius komentarus, kol vakar savo feisbuko paskyroje pasidalijo itin nuoširdžiu laišku bei nuotrauka, kurioje matyti, kiek stipriai jauna mergina buvo save nualinusi.
Paula Čepinskaitė
Paula Čepinskaitė
© DELFI koliažas (Facebook ir T. Adomavičiaus nuotr.)

Interviu su DELFI P. Čepinskaitė buvo atvira ir nuoširdi: atskleidė, kodėl prieš kelerius metus ėmė badauti, kas privertė ją sugrįžti į normalų gyvenimą, bei liūdną tiesą apie modelių verslą.

– Papasakok apie viską nuo pradžių. Feisbuke rašei, jog viskas prasidėjo nuo skaudžios netekties – mirė mylima močiutė. Kaip pradėjai nevalgyti ir kodėl pasirinkai būtent tokį būdą susidoroti su skausmu?

– Po netekties pradėjau ieškoti būdų, kaip priartėti prie aukštesnės dvasinės būsenos. Maniau, jog atsisakius žemiškų malonumų, tapsiu sakralesnė ir priartėsiu prie to, kas paprastam žmogui nepasiekiama. Galbūt pasamoningai tiesiau sau kelią močiutės link, to nepripažindama, nes maistas visgi yra gyvybiškai būtinas. Kankinti save – kitaip tariant badauti – atrodė vienintelis teisingas pasirinkimas. Dabar suvokiu, kaip neprotinga tai buvo ir kokias pasekmes tenka išgyventi. Tai tampa lyg užburtas ratas kovoje su maistu. Fiziniai potraukiai visgi nenugalimi. Iš pradžių svoriui mažėjant jutau euforiją, rodėsi jog su manimi lengvėja ir užgulusios problemos. Didžiavausi savo valia ir gebėjimu atsispirti taip viliojusiems kvapams ir skoniams. Slapta pavydėdavau stebėdama kaip nerūpestingai kiti mėgaujasi valgiu ir nesuka sau dėl to galvos, bet nuteikdavau save, jog kažkokiu būdu esu už juos stipresnė ir negaliu pasiduoti šiem inkstinktams.

– O kiek laiko visa tai truko? Kada ir kaip supratai, kad sergi ir pradėjai po truputį atsigauti?

Kelis metus. Kiek tiksliai – sunku įvardinti. Labiausiai paveikė matomas mamos skausmas ir visos jos pastangos, norint mane susigrąžinti. Iš pradžių pradėjau gydymą dėl jos, dėl savo mažųjų brolio ir sesės, kad vėl būčiau pajėgi su jais žaisti, o ne tik leisti dienas lovoje susisupusi į pledą. Taip pat nebegalėjau apkęsti žmonių gailesčio, kurio jie nesistengė nuslėpti, pamačius mane gatvėje. Ilgėjausi meilės, gyvenimo ir mamos šypsenos.

– Nemažai tavo sekėjų dabar klausinėja, kodėl iš pradžių neigei, jog sergi: dar nebuvai pripažinusi pati sau, ar tiesiog nenorėjai nieko pasakoti?

– Kuomet supratau savo problemą, vengdavau apskritai kažką atsakinėti komentaruose. Dažniausiai interesų kovos vykdavo tarp pačių komentatorių. O aš stengiausi tyliai sveikti. Negalėjau apie tai prabilti, kol nežinojau ar pavyks išsikapstyti – šis procesas sunkus. Iš pradžių stengies, kad savaitėje būtų viena gera diena, vėliau jos jau trys, o paskui pavyksta ir kelias savaites. Nemeluosiu – atkryčių pasitaiko ir dabar. Bet jų nereikia bijoti. Svarbu negalvoti apie juos, kaip apie absoliučią nesėkmę. Mes žmonės ir mes klystame, bet kiekviena nauja diena yra dar vienas naujas gyvenimas ir galimybė būti tokiu, kokiu norime.

Paula Čepinskaitė
Paula Čepinskaitė
© Facebook nuotr.

– Tuo pačiu metu dirbai Azijoje modeliu. Ar ten susilaukdavai komentarų iš fotografų, ar kitų žmonių dirbančių toje rinkoje, kad jau esi per liesa, o gal jiems viskas atrodė normalu?

– Jei atvirai, tai niekas nesukdavo galvos. Rūbus susegdavo, po džinsais apmaudavo papildomas storas pėdkelnes, duodavo sėdynės paminkštinimus, bet kol gerai dirbau – jiems nerūpėjo. Net priešingai, kartais pabrėždavo kokia aš liesa ir kaip man to pavydi.

– O kokie tavo planai? Ar toks aplinkinių požiūris neatbaidė nuo modelio darbo?

– Kolkas planuose sėkmingai tęsti studijas, ieškoti būdų kaip save realizuoti ir džiaugtis gyvenimu. Nesakau, kad į modelių industriją niekada negrįšiu, bet kolkas šią veiklą sustabdžiau.

– Galbūt turi ką pasakyti merginoms, kurios kovoja su panašia problema arba vis dar yra toje stadijoje, kai maistas joms – priešas?

– Šio patyrimo nelinkėčiau niekam – jis žudo tiek emociškai, tiek fiziškai. Labai liūdna, kad tokia problema kamuoja daugelį merginų ir vaikinų. Mano patarimas būtų suvokti, koks nuostabus gyvenimas gali būti ir įsisamoninti, kad esame mirtingi. Karts nuo karto sustoti ir įvertinti, kiek daug mūsų organizmas dirba, kad palaikytų gyvybines funkcijas ir jam padėkoti. Lieknesnis kūnas laimės nesuteiks. Net ir taip nekaltai atrodančios dietos, kuomet nusiteikiama numesti vos kelis kilogramus, gali būti pražūtingos, kadangi tie keli kilogramai pamažu virsta dar keliais ir taip be pabaigos. Turime ugdyti savo savivertę, kad neišprususių žmonių nuomonės, jog esame jų suvokimu „netobuli“, nepaveiktų mūsų meilės sau. Pasaulyje yra tiek daug nepajustų skonių ir dar nepatirtų jausmų. Atsisakius energijos šaltinio – maisto, apribojame savo galimybes. Paradoksalu, tačiau kuo labiau vengiame valgyti, tuo labiau valgiu gyvename – stebime kitus, ant jų pykstame, tada visą aplinką matome vien iš skaičių – kalorijų, angliavandenių, net žingsnius skaičiuojame sudegintomis kalorijomis ir palaipsniui visiškai atsiskiriam nuo sociumo. Išbristi iš viso to nėra lengva ir be medicininės pagalbos vargu ar būčiau tai padariusi pati. Nebijokite pripažinti savo problemos ir jos nesigėdykite. Nustebtumėt sužinoje, kiek aplinkui tokių pačių apsėstų minčių kamuojamų žmonių. Dažnai pirmiesiems žingsniams žengti reikia stipraus palaikymo ir kontrolės. Nebijokite jos paprašyti ir, svarbiausia, nedelskite. Taip pat jeigu ką kamuoja šios problemos ir norite pagaliau nusimesti naštą nuo pečių – galite rašyti man. Mielai išklausysiu ir kiek galima padėsiu!

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvos įžymybės

R. Zabarausko knygoje atsiskleis šimtai Lietuvos gėjų, lesbiečių, biseksualių ir trans asmenų (13)

Skelbiama, kad jau rugsėjo pabaigoje knygynuose pasirodys intriguojanti knyga, naujai pažvelgsianti į LGBT+ (lesbiečių, gėjų, biseksualių, trans ir kitų asmenų) bendruomenės gyvenimą Lietuvoje. Tai – kino kūrėjo Romo Zabarausko ir fotografės ARCANA FEMINA bendras darbas pavadinimu „Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos“. Šią knygą sudarys Lietuvos LGBT+ žmonių portretai ir juos lydinčios istorijos.

Naujus futbolininkų marškinėlius išvydęs A. Pogrebnojus: atrodo, kad futbolas Lietuvoje tikrai mirė (112)

Pirmadienio vakarą Vilniaus rotušėje įvyko Lietuvos futbolo rinktinės pristatymas prieš naują Pasaulio čempionato atrankos ciklą, o taip pat – ir naujų futbolininkų marškinėlių pristatymas.

Atlikėjas Soliaris užrūstino V. Alesių: susinaikink, seni (68)

Tarp dviejų žinomų muzikinio pasaulio atstovų, grupės „Skamp“ nario Viliaus Alesiaus ir atlikėjo Algimanto Minalgos-Soliario, perbėgo juoda katė. Sparčiai populiarėjant naujausiai Soliario dainai „Lėtai“, V. Alesius nesulaikė pykčio – esą šią dainą jiedu dar prieš kelis metus įrašė kartu.

M. Šalčiūtė pasidalijo mielomis akimirkomis – Nino Persikas tarp persikų (46)

Vasarą Monika Šalčiūtė išpildė seniai puoselėtą svajonę – įsigijo šunį. Kelių mėnesių šviesiaplaukį Akitą Inu dar birželį Monika pavadino Nino Persiku. Fotosesijas mėgstanti šunelio šeimininkė stengiasi, kad ir lyg ant mielių augantis augintinis vis įsiamžintų išskirtiniuose kadruose.

U. Galadauskaitė Amerikoje atšoko prašmatnias sesers vestuves (41)

Televizijos laidų vedėja ir vienas įsimintiniausių LRT veidų Ugnė Galadauskaitė neseniai grįžo iš kelionės į Jungtines Amerikos Valstijas. Mergina su šeima ten atšoko savo sesers vestuves. Apie savo įspūdžius, dingusį lagaminą ir kūnu bėgiojusius šiurpuliukus vos grįžusi ji papasakojo specialiai MIESTE.lt komandai.
OKT teatras

DIEVAS YRA DJ
2016 rugsėjo 20 d. 19.00 val.

APVALYTIEJI
2016 rugsėjo 27 d. 19.00 val.
Režisierius Oskaras Koršunovas ir jo aktorių trupė antri metai iš eilės buvo pakviesti į prestižiškiausiu menų renginiu pasaulyje laikomą Venecijos bienalę. Pernai pristatę Williamo Shakespeare‘o „Hamletą“, šiemet režisierius ir aktoriai festivalio publikai parodė Antono Čechovo „Žuvėdrą“. Italų kritikų verdiktas buvo trumpas ir aiškus – tai vienas geriausių spektaklių Venecijos bienalės programoje.
Italų spauda apie „Žuvėdrą“: ko gero, geriausia ką matėme Venecijos bienalėje
2016 rugpjūčio 29 d.