– Praėjusią vasarą pradėjote organizuoti renginius moterims, kvietėte į retritą. Kaip viskas klostosi dabar, ar veikla sekasi?
– Gyvename skubančiame pasaulyje, kuriame daugeliui moterų tenka rūpintis ne tik savimi, bet ir savo artimųjų gerove (dažnai ne tik emocine, bet ir finansine), tad daugybė moterų, jučiom ar nejučiom, įvardydamos tai, o gal ir ne... jaučia nenumaldomą poreikį pagaliau sustoti, atstatyti energiją bei jėgas, pažvelgti giliau į save, grįžti prie savųjų ištakų, iš naujo įvertinti savo gyvenimą, pažinti tikruosius savo, tik savo, poreikius ir susidėlioti aiškius prioritetus. Mano organizuojamo retrito programa – tai sąmoningai subalansuotos atostogos moters sielai, protui ir kūnui. Tiesa, organizuoju ne tik stovyklas, bet ir dienos renginius. Ir man be galo smagu, jog atėjo metas, kai net kai kurios kompanijos, besirūpindamos savo darbuotojomis, suvokdamos jų vertę ir įnašą, siunčia grupeles moterų atgauti fizines ir emocines galias tokiuose renginiuose.
– Su kokiomis moterimis dažniausiai susiduriate?
– Tai – labai skirtingos, įvairaus amžiaus moterys. Jų gali visai nesieti padėtis visuomenėje, šeimoje, pasiektos karjeros viršūnės, ar atsidavimas šeimai. Jas sieja poreikis sustoti, sugrįžti „namo“, t.y. į save, kur slypi atsakymai. Jas sieja noras atsikratyti jas žlugdančių nuostatų, įpročių, baimių, trukdančių veržliai judėti pirmyn ir pasitikti rytojų... Todėl mūsų stovyklos mokytojai vienu metu dirba su moterimis emociniame, dvasiniame ir jutiminiame lygmenyse. Visa tai labai svarbu kiekvienai moteriai, jos sąmoningumo augimui.
– Siūlote moterims „pabėgimą nuo visko“, atsipalaidavimą ir galimybę „išvalyti savo vidų“. Kaip manote, ko labiausiai trūksta Lietuvos moterims, o gal kažko kaip tik per daug? Kas skatina susidomėjimą tokiomis atostogomis?
– Tas „pabėgimas“ – labai universalus, jis be galo reikalingas kiekvienai moteriai, visiškai nepriklausomai nuo tautybės. Manau, kad tai, ko labiausiai trūksta šiuolaikinėms moterims – laikas SAU. Matau, kaip jos, atvykusios i svečią šalį, pakeitusios aplinką ir atsidūrusios tarp bendraminčių, atitrūksta nuo savo kasdieninių darbų, buities ir kitų rūpestėlių. Kokį nuoširdų susidomėjimą kursto noras gyventi harmoningą, laimingą gyvenimą.
– Ką veikiate tų atostogų metu? Kaip atrodo atvykusių moterų diena?
– Galime apžvelgti ir visą savaitę! ( juokiasi). Moterų rytai prasideda įžeminančia jogos praktika bei gaivinančiomis maudynėmis. Po jų laukia sveiki ir skanūs pusryčiai. Vėliau – meditacijos bei kitos praktikos vidiniam balansui atgauti, paskaitos asmeninio augimo ir dvasinio tobulėjimo temomis, masažo stebuklai, išskirtinės išvykos į šventas vietas bei pažintiniai turai po salas. Dar laisvas laikas SAU! Ir, žinoma, malonūs siurprizai ( šypsosi).
– Niekada nepasakojote apie mylimąjį su kuriuo neseniai ir susižadėjote. Kaip susipažinote?
– Susipažinome Maltoje, vieno renginio metu. Tuo metu abu buvome laisvi žmonės, neturėjome antrų pusių, tad šiandien ramia širdimi džiaugiamės tuo jausmu, kuris įsiplieskė pirmo susitikimo metu ir peraugo į šeimą. (šypsosi)
– Kuo jis patraukė jūsų akį? Ką veikia gyvenime?
– Patraukti akį yra viena. Būti žmogumi, kurį gali įsimylėti kasdien, net šimtus kartų per dieną, yra kas kita. Tikiu, jog du suaugusius, sąmoningus žmones jungia ne tik chemija, apakinanti pirmų susitikimų metu. Ilgainiui auginami, brandūs santykiai transformuojasi, įgauna gilias spalvas, virsta partneryste.
O kalbant apie veiklą, mano žmogus – lyderiaujantis išskirtinių skaitmeninių projektų vystytojas, rinkodaros strategas. Vadovauja savo kompanijai, teikiančiai verslo plėtros paslaugas.
– Kokios buvo jūsų sužadėtuvės?
– Šeimyniškos. O man tai reiškia – pačios nuostabiausios (šypsosi). Mano vyras atsiklausė vaikučių, ar galėtų pasiūlyti jų mamai, jo mylimai moteriai, (to, ką jis pasakė, detaliai net nenorėčiau pasakoti, nes tai – pernelyg asmeniška ir bangu man...) tekėti už jo. Tai buvo labai jaudinantis momentas mums visiems. Su vaikučių palaiminimu, jų šūksniais ir plojimais...be abejo, aš ištariau „taip!“ Likus vos valandai iki Naujųjų (tarp Lietuvos ir Maltos – valandos skirtumas). Tada skubėjome pasidalinti džiugia žinia su abiejų tėvais ir mylimais draugais, sveikindami visus su Naujais.
– Ką galvojate apie šeimos pagausėjimą, ar turite tokių planų?
– Mes esame šeima. Vaikai be galo laukia vestuvių. Tiesą sakant, mažieji darė mums nemenką spaudimą! (juokiasi ). Dabar jie labai norėtų ir daugiau vaikų šeimoje. O ir aš niekada nesakau „niekada“, nes visada norėjau didelės šeimos.
