Savo paskyroje M. Šalčiūtė parašė komentarą apie susiklosčiusią situaciją bei paprašė juo dalintis savo pasekėjų (kalba redaguota – DELFI):
„Svarbi žinutė. (Būtinai perskaitykite viską) Jeigu jūs ją skaitot: Jūs mane palaikote ir jums yra įdomios mano naujienos arba Jūs esate ponas šūdžius nemėgstantis manęs, tačiau vis tiek sekantis jas. Kadangi pritraukiau Jūsų dėmesį, pratęsiu. Šiuo metu internete žaibo greičiu plinta video „Pinigų karta“, kurioje dalyvavau aš. Klausimas, kodėl?
Viešoje erdvėje pastebėjau daug nuomonių neigiamai vertinančių mano dalyvavimą laidoje, nes, anot jų, kalbėjau „pievas“ (buvo ir palaikančių - ačiū jiems). Prieš laidą paprašiau išankstinių klausimų, kad žinočiau su kuo teks susidurti. Ir taip, aš juos gavau. Gavusi aš supratau, jog bus maloni laida ir neteks susidurti su netikėtumais, tačiau yra geras posakis „Žmogus žmogui - Vilkas“,kurį norėčiau pritaikyti ir šį kartą.
Nepaisant mūsų susitarimo, laidos prodiuseris ir vedėjas Andrius Tapinas, vis tiek sumąstė užduoti klausimą, kurio nebuvo išankstiniuose klausimuose (galbūt norėjimas didesnio reitingo?): „Pajamos ir pelnas – kas iš jų didesnis?“. Greičiausiai gerbiamasis tikėjosi atsakymo: „Pajamos didesnės, nes pelnas=pajamos-išlaidos“. Iš netikėtumo net pasimečiau ir gal neatsakiau taip, kaip norėtųsi.
Norėdamas pagudrauti prieš jauną mergina, pats pamiršo, jog vis tiek būna atvejų, kai pelnas gali būti didesnis nei pajamos, kai pelnas įmonėje gali būti nesusijęs su veiklos pajamomis. Toks reiškinys vadinamas pagaute ir tai yra neplanuotas pelnas, gautas ženkliai pasikeitus aplinkybėms rinkoje ir nepriklausantis nuo gaunančiojo valios.
Tad išvados, kad kartais pelnas gali būti didesnis negu pajamos. Tik interviu metu neprisiminiau, kaip apibūdinti tokį reiškinį. Eikime toliau. Peržiūrėjusi žmonių profilius, kurie išsako nuomonę apie ekonomiką ir video su manimi (jų objektyvia nuomone) - pakraupau, pamačiau žmones, kurie nė velnio nesupranta apie ekonomiką, tačiau veliasi į diskusiją (paklustant bandos jausmui). Be abejo, buvo pasisakiusių daug žmonių, kuriems tekę susidurti su ekonomika, su jais gal net norėčiau padiskutuoti ir iš jų pasimokyti - bet mes ne apie juos. Galėčiau nusileisti iki jų (prieš tai pamintų asmenų) lygio ir taip pat jus išvadinti įvairiausiais pašaipiais žodžiais, tačiau nenusileisiu iki jų lygio ir šįkart elgsiuos diplomatiškai.
Problema visai ne mano atsakymuose ir jų „netikslume“, o tai jog ten buvau aš. Jeigu būtų kitas asmuo kalbėjės lygiai taip pat, kaip kalbėjau a, niekas net nebūtų kėlęs diskusijos. Tai mielieji, kas iš mūsų kvailas – ar aš, ar jūs griebiantys bet kurį kaulą, kurį numetu.
P.S. Ką turėjau omenyje dėl 1 : 1 santykių dėl naujosios mūsų valiutos euro ir lito? Neturėjau omenyje tokio dalyko, kad ateityje mes savo paslėptus litus galėsime keisti į eurus 1 prie 1. Taip, galbūt perspaudžiau kalbant ir ne visi suprato, ką turėjau omenyje, tačiau paslaugų kainos bei kainos kavinėse padidėjusios ženkliai, nes apvalinamos į euro pusę (ne visose).
Kainos išaugusios 15 - 20 proc. šiose įstaigose. Taip pat imkim pavyzdį automatai/vėžimėliai parduotuvėse. Visur, kur reikia dėti vieneto monetą - eurą, kur dėjome litą. Štai ką turėjau omenyje, jog valiutos kaip litas nebėra, o euras bus dabar, o tuo labiau ateityje bus vienetas, tik perkomoji galia bus kiek didesnė, juk logiška, juk eure yra 3,45 litų.
Tačiau ankščiau už 3,45 litų galėjome nusipirkti daugiau nei dabar už 1 eurą. Dabar mes gauname, tarkime, minimumą 1000 litų (300 EU), ateityje mūsų mimimumas bus 1000 EU,tačiau mes netapsime „turtingesni“ ,mes vis tiek gyvensime taip pat ir galėsime nusipirkti tuos pačius daiktus, kuriuos galėjome nusipirkti ir už 1000 litų (300 EU).
Beje, ką jūs butumėte atsakę viduryje prekybos centro? Aš tokia pati kaip ir jūs. Irgi klystu, o iš klaidų mokausi. Gražaus vakaro“.
