Tai, kad turi nuojautą naujovėms Laurynas jau parodė. Iš pradžių jis su „RyRalio“ vakarėliais išpopuliarino šokių muziką, kiek vėliau įkūrė viskio barus.
– Ar šio verslo pradžiai įtakos turėjo tai, jog buvote savotišku naktinio gyvenimo stebėtoju?
– O taip! Stebėtoju aš tikrai buvau. Turbūt vis dar esu juo, nes nieko nėra maloniau už žmonių stebėjimą. Nesvarbu, ar tai vyksta pramogaujant, ar tiesiog viduryje dienos. Tiesa sakant, mielai įsikūnyčiau į vieną iš Haruki Murakami romano personažų, nes galėčiau dienų dienas sėdėti didžiulėje traukinių stotyje Tokijuje ir stebėti skubančius žmones, laukti, kol kažkas įvyks. Tačiau esu išmokęs, kad laukti neverta, verta daryti.
Žmonės įkvėpia, ypač žmonės kurie juda, skuba, kuria, dalinasi, šypsosi ir vartoja gyvenimą. Taip, aš manau, kad gyvenimą reikia vartoti, kitaip jis prabėgs pro šalį. Skoniai ir aromatai yra vienas iš įdomiausių potyrių, kuriuos siūlo gyvenimas. Ir visai nesvarbu, Jūs mėgstate grilyje keptą aštunkojį ar šiek tiek už Jus vyresnį viskį, o gal tik pradedate suvokti, kad namie pagamintas pomidorų padažas daug skoningesnis ir aromatingesnis už tą iš skardinės. Kažkur reikia pradėti. Tad kelionės, stebėjimas, pažinimas ir įkvėpė mane kūrybai alaus srityje.
– Jūsų istorija sako, kad „Genys“ visų pirma prasidėjo nuo baro?
– Taip, būdamas San Franciske susižavėjau „craft“ alaus kultūra, man labai patiko ten esantys „gastropub’ai“, kuriuose didelis dėmesys skiriamas išskirtiniam alui, jis derinamas su nepriekaištingu maistu. Tai – baras su specializacija. O kadangi Lietuvoje beveik nebuvo „craft“ alaus, aš sugalvojau, kad mūsų bare jį ne tik parduosime, tačiau ir patys pradėsime jį gaminti, negana to, jį dar tieksime ir kitiems barams. Pasirodė, kad buvau naivus – juk joks baras nenori pas save pilstyti kito baro alaus, reklamuoti konkurentą… Todėl „gastropub’ą“ pardaviau, bet pavadinimą pasilikau.
– Kodėl toks pavadinimas – „Genys Brewing“?
– Aš manau, kad „Genys“ yra tobulas pavadinimas, jis puikiai atspindi „craft“ alaus esmę – ryšku, garsu ir šiek tiek chuliganiška, laužant seniai nusistovėjusias taisykles, spiriant į minkštą vietą nuobodžiam alui.
Mes norime, kad „Genys“ pavadinimą tartų užsieniečiai! Mūsų tikslai Lietuvos sienomis neapsiriboja. Tikiu, kad liežuvis užsieniečiams nenulūš, juk kartais netikėti pavadinimai daug įdomiau. Kelis kartus užsienio kolegos klausė, ar „genys“ lietuviškai reiškia „genijus“.
– Nusistovėjusių normų nepaisymas jaučiamas beveik visuose Jūsų iki šiol turėtuose užsiėmimuose. Išbandėte daug veiklų, žmones mokate užkrėsti naujovėmis. Ar žinote formulę, kaip „užkurti“ naują madą?
– Viskas, ką aš dariau, buvo absoliučiai organiška. Tiek muzika, tiek barų verslas, tiek žaidimai skoniais ir aromatais, tiek dabartinė veikla. Tiesiog taip išėjo, matyt, taip ir turėjo būti.
Nemanau, kad egzistuoja formulės lemiančios sėkmę ar „madą užkuriančios“. Kartą viename iš savo barų sutikau vyresnio amžiaus vyrą, su kuriuo pradėjome šnekučiuotis. Pokalbio metu paaiškėjo, kad jis – didžiulės ir sėkmingos įmonės savininkas. Baigiantis pokalbiui jis padėkojo ir pasakė: „Žinai, jaunimas manęs vis klausia, kur mano sėkmės formulė, o aš jiems visada atsakau tą patį: sėkmė ateis, bet pirmiausia reikia dirbti“. Visiškai sutinku su juo. Nieko neveikti visada yra pats paprasčiausiais atsakymas, puikių priežasčių nieko nedaryti rasti labai lengva. Ir tai labai žmogiška, nes tingėti yra visai smagu.
– Darbas tampa dar sudėtingesniu, kai valstybės politika – labai kritiška Jūsų verslo atžvilgiu?
– O kada buvo lengva? Žinoma, šiandieninė situacija absurdiška. Bandoma pagydyti pasėkmes, ne priežastis. Užsimerkiama į begalę problemų ir kirvis keliamas visai ne toje vietoje, kur reikėtų kirsti.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (4)