Žinią apie legendinės aktorės mirtį sužinojęs televizijos laidų prodiuseris Audrius Giržadas sutriko: „Ką tik televizija transliavo Stasio Povilaičio laidotuves, o dabar dar Galina.“

A. Giržadas pasakojo, kad G. Dauguvietytę atsimena kaip ypatingai šviesią, charizmatišką asmenybę.

„Ji buvo spalvinga asmenybė, net dabar, apie ją pagalvojus, tas žodis „spalvinga“ pirmiausia ir iškyla galvoje“, – pasakojo Audrius.

„Galina buvo ypatinga. Kaip keista sakyti „buvo“, dar kažkaip keista“, – apie ką tik iš žurnalistų išgirstą naujieną kalbėjo A. Giržadas.

„Nebuvom labai artimos draugės, bet ji man visada stipriai imponavo ir kaip aktorė, ir kaip asmenybė. Esu perskaičiusi visas jos knygas. Net nerandu žodžių, kaip nusakyti, bet ji man visada buvo labai įdomi. Žavėjausi ir net gi, dažnai duodama interviu sakydavau, kad man šimtą kartų gražesnė kiekviena jos raukšlelė, nei kai kurių jaunų moterų iščiustyti veidai“, - sakė aktorė Gražina Baikštytė.

„Na ir kompaniją Aukščiausiasis renkasi. Ji buvo nuostabi. Amžinąjį Atilsį“ – socialiniuose tinkluose, vos sužinojusi apie G.Dauguvietytės mirtį, rašė verslininkė Daina Bosas.

„Vaikystėje man tekdavo ilsėtis Šventojoje, Lietuvos teatro sąjungos poilsio stovykloje. Ten kadaise išvydau ir G.Dauguvietytę. Tuo metu ji jau buvo garbaus amžiaus moteris, bet tiek savo išore, tiek vidumi buvo labai jaunatviška ir gyvybinga. Tokius žmones dažnai vadinu jaunais žmonėmis, įkalintais senų žmonių kūnuose. Nepaisant mūsų absurdiškos egzistencijos, ji išliko žingeidus ir vis kažko ieškantis žmogus“, – apie šviesaus atminimo režisierę kalbėjo aktorius Vidas Bareikis.

Su G. Dauguvietyte kadaise pabendravo ir rašytoja, žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė.

„Sykį Galiną Dauguvietytę kviečiau dalyvauti TV laidoje apie garsiausias Lietuvos moteris.

– Kad, vaikeli, tavo garsi moteris susilaužė koją ir iš aukštumų yra nusileidusi, – atsakė p. Galina.

Po to ilgokai kalbėjomės, ir ji pakvietė mane arbatos. Nei aš ėjau tos arbatos, nei ką, bet nors ir negavau pašnekovės, pokalbis telefonu visai dienai suteikė kažkokio gero jausmo.

R.I.P lietuviškos bohemos karaliene!“, – savo Feisbuko paskyroje prisiminimais dalijosi Akvilė.

Verslininkė Kristina Brazauskienė paskutinį kartą su Galina buvo susitikusi dar tada, kai jos vyras Algirdas Brazauskas buvo gyvas. „Buvome susitikę bažnyčioje, ji pajuokavo, kad galėčiau Algirdui duoti mažiau valgyti, visas išpurtęs, – pasakojo Kristina. – Tuo metu aš patylėjau, tačiau praėjus kuriam laikui, žinia apie mano vyro ligą tapo vieša ir Galina manęs atsiprašė už tą repliką. Tačiau ji buvo šaunaus būdo.“

K. Brazauskienė, prisimindama G. Dauguvietytę pasakojo, kad ji buvo tokia, kokią televizijoje matydavo žiūrovai. „Ji buvo šauni. Jos gyvenimas – spalvingas, buvo išgyvenusi daug nuotykių ir galėjo papasakoti įvairiausių istorijų, – kalbėjo verslininkė. – Gaila, kad išeina tokie žmonės.“

Nijolė Narmontaitė negalėjo sutramdyti ašarų. „Negaliu patikėti... Kaip tik šiandien iš leidyklos pasiėmiau knygą, kurios viršelyje G. Dauguvietytė. Ji vis kartojo: „kad tik sulaukčiau knygos“.

Knygoje daug jos istorijų, bet viena – žiauri, kurią išgirdus man nutirpo rankos. Bet ji reikalavo, kad ta istorija būtų“, – jaudulio negalėjo suvaldyti aktorė. N. Narmontaitė neslėpė, kad juodvi bendravo ypatingai gražiai ir šiltai. Būta daug jaukių susitikimų ir atvirų pokalbių.

Aktorė teigė, kad G. Dauguvietytė buvo didžiausias pozityvo pavyzdys. „Ji turėjo puikų humoro jausmą. Keisčiausia, kad labai juokingai mokėjo pasakoti būtent apie mirtį. Kadangi gyvenome netoli viena kitos, dažnai pas ją užsukdavau, skaitydavau aprašytas istorijas. Kaip ji juokėsi... Sakė, - „kokia aš juokinga, tu pagalvok!“

Išeinant pro duris ji mane sulaikė ir pasakė, kad luktelčiau, nes visos istorijos be pabaigos. Paklausiau jos, kokia ta pabaiga galėtų būti? O ji atsakė: galėtų būti – „Likimo ironija“.

G. Dauguvietytė tąsyk N. Narmontaitei papasakojo vaikystės istoriją, kai jos auklė šaltais lapkričio vakarais ją mažutę kišdavo į pravėsusią „duchofkę“. „Sakė taip ir parašyk, – „į duchofkę“. Ir paminėjo, kad tikra likimo ironija, nes gyvenimo pabaigoje vėl lįs į „duchofkę“. Man tai skambėjo kraupiai, o ji pasakė, kad nieko čia baisaus nėra, nes toks G. Dauguvietytės humoras“, – ašarų negalėjo sulaikyti N. Narmontaitė.

G. Dauguvietytė gimė 1926 m. lapkričio 25 d. Boriso Dauguviečio ir Petronėlės Vosyliūtės šeimoje.

1943–1944 m. vaidino (slapyvardis Galina Daugaitė) Žemaičių teatre Telšiuose.

1947–1949 m. lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1948–1952 m. vaidino šiame teatre. 1951–1958 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1952–1958 m. ansamblio „Lietuva“ artistė. 1960–1989 m. Lietuvos radijo ir televizijos režisierė.

G. Dauguvietytė – TV serialų, pirmosios lietuvių situacijų komedijos „Petraičių šeimoje“ (1964–1972 m., nuo 1969 m. su Kaziu Bagdonavičiumi), „Sveika, Irena“ (1984–1985 m., su K. Bagdonavičiumi) ir TV laidų „Mudu abudu“ (1992–1993 m.), „Mudu abudu ir kiti“ (1993–1997 m.) scenarijų autorė, režisierė. Įgarsino daugiau kaip 50 animacinių filmų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (65)