„Užmiestyje važiavau automobiliu ir į greitkelį prieš mane bei paraleliai lenkiantį automobilį išbėgo žmogus. Smūgio neišvengėme abu - aš ir lenkiančio automobilio vairuotojas. Pėstysis lipo per skiriamosios salelės atitvarą ir tiesiog pradėjo bėgti per kelią. Jis buvo be atšvaitų ir gerai apsvaigęs. Baisiausia, jog mane lenkusio ir pėsčiąjį partrenkusio automobilio vairuotojas, net nesustojęs nuvažiavo toliau, o aš jau susidūriau su partrenktu pėsčiuoju. Tai vienas skaudžiausių įvykių mano gyvenime“, – pasakojo iki šiol dėl eismo įvykio išgyvenanti K. Zvonkuvienė.
Anot garsios atlikėjos, tuo metu Lietuvoje nedaug žmonių žinojo apie atšvaitus, o ir atitinkamų ženklų bei gero apšvietimo užmiestyje nebuvo.
„Džiaugiuosi, kad dabar šviesą atspindinčių priemonių naudojimo kultūra tikrai patobulėjusi. Juk dabar atšvaitais aprūpinti kone visi. Pati per renginius dažnai gaunu nemokamų atšvaitų. Jų niekada nenumetu ir neišmetu – geriau išdalinu savo pažįstamiems draugams ir giminėms, kurie dažnai vaikščioja pėstute ar važiuoja viešuoju transportu“, – teigė pašnekovė.
Dainininkės nuomone, net ir atšvaitus dėvintis pėstysis negali būti visiskai ramus. K. Zvonkuvienę tiesiog gąsdina, kai močiutės ar mamos su vėžimėliais į gatvę įžingsniuoja neapsidairiusios, neįvertinusios atvažiuojančio automobilio greičio. Juk būna ir kvailų vairuotojų, ir kvailų pėsčiųjų. Svarbu jausti atsakomybę už save ir būti atsakingiems.
