Solistė Judita Leitaitė scenoje dainuoja įvairiomis kalbomis. Šiuo metu ji mokosi kazachiškai, tačiau lengviausia solistei išreikšti savo jausmus prancūziškai. Tam jai daugiausia padeda viso pasaulio jausmų kalba – muzika.
Judita Leitaitė
© „Klubas“ (R.Danisevičiaus nuotr.)
Populiarumo nestokojanti Lietuvos solistė vaikystėje buvo nedrąsi ir net nesvajojo apie sceną. Judita nėra iš tų atlikėjų, kurie iškilo akimirksniu. Ji kopė karjeros laiptais pamažu: tapo kelių tarptautinių konkursų laureate, vėliau pelnė klausytojų simpatijas daugelyje Europos šalių, JAV ir Pietų Afrikoje.

- Jūsų repertuaras - labai platus. Dainuojate ir operų arijas, ir rusų romansus, dalyvaujate „Žvaigždžių duetuose“. Kuris amplua Jums labiausiai prie širdies?

- Labiausiai patinka dainuoti rusų romansus. Puiki poezija, daug jausmų – išdainuojamos didžiulės dramos. Dabar kaip tik su garsiu rusų pianistu iš Sankt Peterburgo ruošiamės įrašyti rusų romansų kompaktinę plokštelę. Dirbti su tokio lygio meistru buvo mano sena svajonė.

- Ar nesulaukiate pasipiktinimų, kad vis dar gyvenate sovietmečio dvasia ir jaučiate rusiškosios kultūros nostalgiją?

- Betgi tai ne sovietmečio kūryba! Ši muzika jau porą šimtmečių gyvuoja ir yra tikras muzikos kultūros lobynas. Be to, juk ir sovietmečiu buvo gražių dainų. Pati kartais šį tą iš tų senų laikų padainuoju. Graži melodija visada yra graži ir įsimenanti. Man labai patinka dainuoti „Žvaigždžių duetuose“, nes turiu puikų partnerį – ieškantį, talentingą žmogų, neturintį muzikinio išsilavinimo, bet nepaprastai atsidavusį darbui. Mes tiek daug personažų sukuriame! Dainuodama vien akademinėje scenoje aš tiek įvairumo nepatirčiau.

- Dainuojate su policijos komisaru Džeraldu Striaupiu. Kuris iš jūsų parenka dainas?

- Renkamės abu, o tema paprastai mums būna duodama. Atėjome į tą šou kaip naujokai vietoj iškritusios poros. Dainavome „Sudie, sudie tau, gražuole mano“. Džeraldas apsivilko policininko uniforma ir visus išgąsdino. O paskui - kuo mes tik nebuvome! Baikeriais, klounais. Man labiausiai patiko, kai jis tapo Kvazimodu, o aš - Esmeralda iš „Paryžiaus katedros“.

O dėl ko dažniausiai nesutariate?

- Aš dažnai turiu priekaištų jo dainavimui ir aiškinu Džeraldui, kaip ką daryti. Sakau: „Juk tai labai paprasta!“ Kartą jis man už tai atkirto. Vaidinome arlekinus ir turėjome vaikščioti ant rankų. Jis atsistojo ant rankų, vaikščiojo ir dar kojomis plojo: „Judita, tai - labai paprasta, ir jūs tą patį galite padaryti!” Mokydama dainuoti, aš vis jam sakau „žiūrėkite!”, o tąkart jis man – „taigi jūs dabar žiūrėkite!”

- Esate koncertavusi netgi kalėjime. Kuo skiriasi tenykštė publika?

- Kalėjime – Marijampolėje, Lukiškėse - man teko dainuoti ne kartą. Ten privalai laikytis tam tikro atstumo. Tačiau žmonės visur tokie patys. Taip pat jaudinasi, klausosi, kai kurie net verkia. Į Marijampolės kalėjimą kalėdiniam koncertui pati įsiprašiau. Man buvo tikrai labai įdomu. Be abejo, koncerto metu buvo daug prižiūrėtojų. Publika įdėmiai klausė, plojo.

Pamenu, paskelbiau viktoriną, kas atspės mano padainuotą dainą, ir padainavau kompozitoriaus Balio Dvariono „Žvaigždutę“. Niekas nekėlė rankos, bet po koncerto vienas vyras priėjo ir pasakė: „Jūs padainavote Balio Dvariono „Žvaigždutę“. Pasirodo, kalinys buvo baigęs muzikos mokyklą ir atspėjo dainą, tik garsiai nepasakė, matyt, gėdijosi prieš draugus.

- Ar nuo vaikystės svajojote tapti dainininke?

- Vaikystėje norėjau būti veterinarė. Labai mėgau knygas - jas ryte rijau. Tėtis išjungdavo šviesą ir labai pykdavo, kai pasiėmusi žibintuvėlį skaitydavau po antklode. Knygos dar ir šiandien yra mano viena didžiausių aistrų. Apie tai, kad atsidursiu scenoje, net minčių nekilo. Bijojau visko. Studijuodama trečiame kurse netgi išėjau iš konservatorijos, nes pamaniau, kad niekada nesugebėsiu dainuoti taip, kad būčiau verta atsistoti scenoje. Balsas „nenusistatė“, buvo velniškai sunku mokytis, nes negalėjau greitai pasiekti norimo rezultato.

Gimė sūnus. Tik po pertraukos ir dėstytojos Giedrės Kaukaitės įkalbėta vėl kibau į darbą. Muzikos akademiją baigiau, tačiau mokytis nesisekė, pralaimėdavau visuose konkursuose. Pagaliau man pasisekė: Baku vykusiame tarptautiniame konkurse po mano pasirodymo publika prašė grįžti ir nusilenkti, nors tai daryti buvo griežtai draudžiama. Tada supratau, kad sugebu kažkuo sužavėti žiūrovus ir kad giliai viduje vis dėlto kažką turiu.

„Judita Leitaitė – fantastiška dainininkė, žavinti ne tik gražiu, išpuoselėtu vokalu, bet ir labai įtaigiu kūrinio perteikimu“. Tai – dainininkės, profesorės Irinos Archipovos įvertinimas. Kaip to pasiekiate?

- Jei man pačiai dainuojant šiurpuliukai nebėga per kūną, jei nepasineriu į tą džiaugsmo šaltinį, žinau - nepasiners ir žiūrovas. Kai jaučiu kūrinį, žinau - publika taip pat supras. Tokiais momentais dėkoju Dievui, kad galiu dainuoti. Didžiausios laimės akimirkomis verkiu scenoje ir žinau, jog verkia ir klausytojai. Kartais po koncerto žmonės ploja atsistoję, o kai kurie su ašaromis akyse dėkoja už tai, jog bent trumpą laiką priverčiau juos užsimiršti.

- Ar vis dar jaučiate scenos baimę?

- Tai - jau ne baimė, o greičiau atsakingumas. Kadaise iš baimės pamiršdavau žodžius ir norėdavau kuo greičiau sudainuoti, o paskui - dar greičiau bėgti nuo scenos. Kaip didžiausią košmarą prisimenu egzaminus, atsiskaitymus. Ir dabar baisu, juk ne tik už save, bet ir už partnerį jaudinuosi. Matyt, ta baimė visą laiką bus, tik ji bus vis kitokia.

- Jūs - pirmoji Lietuvoje profesionali dainininkė, išleidusi savo solinį albumą.

- Taip, įrašiau jį Suomijoje, kur gyveno mano vadybininkas, ir išleidau tuomet, kai dar ne visi netgi grotuvus turėjo. Tai buvo labai įvairi muzika – nuo B.Dvariono iki K.Debiusi. Radijo fonduose radau nemažai savo įrašų. Kažkada su G.Abariaus džiazo trio įrašinėjome net juodaodžių religines dainas. Labai nemėgstu klausytis savo įrašų – atrodo, dabar dainuočiau kitaip.

- O vėliau uždainavote suomiškai?

- Vėliau išleidau dar vieną albumą, kuriame buvo mano mėgstamiausios skandinavų dainos net penkiomis kalbomis (danų, švedų, suomių, norvegų ir islandų). Šiuo metu mokausi kazachų kalbos – dainuosiu Kazachijos ambasadoje. Mokausi taisyklingai tarti – viena kazachė turės mane įvertinti, kad dainuodama nepadaryčiau tarimo klaidų.

Dainuojate suomiškai, rusiškai, vokiškai... Kuria kalba geriausia pavyksta išreikšti jausmus?

- Man lengviausia juos išreikšti prancūziškai – ir balsas tuomet skamba ypač gerai.

- O jeigu jums būtų leista viską pradėti iš naujo?

- Savo gyvenime labai daug laiko iššvaisčiau veltui. Nebuvo žmogaus, kuris mane sustabdytų ir pasakytų: laikas – labai brangus dalykas. Vaikams visada kalbu apie tai. Kaip ir apie tikslo turėjimą ar sveikatos tausojimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Atlikėja S. Chlevickaitė batų porai nepagailėjo ir viso honoraro: pasidaviau gerai nuotaikai (21)

Aktyviai koncertuojanti ir renginius organizuojanti charizmatiškoji Saulenė Chlevickaitė žino,...

Garsenybės vasarą palydėjo V. Baumilos koncerte (9)

Vasariškai nusiteikę ir šypsenomis pasipuošę žinomi žmonės rinkosi į žinomo atlikėjo Vaido...

Plagiato skandalas: J. Statkevičius prašo visuomenės padėti rasti iš jo vardo uždirbančius sukčius (84)

Dizaineris Juozas Statkevičius jau kelias savaites bando išsiaiškinti sukčius, besikraunančius...

S. Stavickis-Stano laukia šeimos pagausėjimo: tai labai džiugi žinia (24)

Atlikėjas Stanislovas Stavickis-Stano kartu su žmona Indre laukia šeimos pagausėjimo. Žinomai...

50-metį švenčiantis A. Mamontovas: turiu prastą skonį drabužiams, todėl visada atrodau jaunai pasveikino ir D. Grybauskaitė (43)

Trečiadienį, rugpjūčio 23 dieną Andrius Mamontovas švenčia 50-metį. Jubiliejaus proga...

Top naujienos

V. Laučius. Kauno medžių apokalipsė (19)

Saugoti senus medžius reikia, labai gerai, kad žmonės juos bando ginti, bet stebina viena...

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (336)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Lietuvai – galimybė prisitraukti pinigų iš Lenkijos (127)

Politinis neapibrėžtumas Lenkijoje verčia tenykštį verslą žvalgytis į užsienį, o Lietuva...

Ragina būti atsargius: stiprus vėjas prilaužė medžių (5)

Ugniagesiai ketvirtadienio rytą gavo šešis iškvietimus šalinti nuvirtusių medžių.

S. Skvernelis: padidinti alkoholio akcizai pasiteisino (149)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog šiemet drastiškai padidinti alkoholio akcizai pasiteisino -...

Nyderlanduose užkirstas kelias potencialiam teroristiniam išpuoliui nutrauktas roko grupės koncertas (89)

Nyderlanduose vienas ispanas buvo sulaikytas netoli roko koncerto vietos vairuojantis dujų balionų...

Sąžiningai pasielgusi vairuotoja liko apgauta „teisininkės“: eismo įvykio nė nebuvo (72)

Darydama automobilio dureles kitos mašinos dureles įbrėžusi klaipėdietė sulaukė netikėtų...

Traumos padariniai: neišvengiami M. Kalniečio viršvalandžiai ir alternatyvos (20)

Tai turėjo būti metai, kai Lietuvos rinktinė pagaliau nebūtų turėjusi bėdų įžaidėjų...

Provincijos turguje vaikinas susikūrė naują įvaizdį ir tai kainavo visai nedaug (35)

DELFI Stilius vėl apsilankė Raseinių turguje ir šį kartą žvalgėsi, kokių drabužių čia...

Pigu ir kokybiška: egzotiškesnės alternatyvos pabodusiai Turkijai (12)

Visame pasaulyje viena iš populiariausių žmones apsėdusių manijų tampa kelionių manija....