Nuolat viešumoje regimas Alanas apie savo šeimą atvirauja pakankamai retai. Įraše atlikėjas pasakoja apie vaikystę Irake: „su šeima gyvenome Bagdade ir nuoširdžiai džiaugėmės gyvenimu, daug juokėmės, dainavome, keliavome po visą šalį ir netgi turėjome raudoną mersedesą“. Nuo 8-erių metų su seneliais Lietuvoje gyvenęs Alanas mintimis apie po pasaulį išbarstytos šeimos išgyvenimus pasidalino pirmą kartą. „Sesuo su tėčiu liko Bagdade, tačiau, vėliau gavusi karo pabėgėlės statusą, ramų gyvenimą atkūrė Švedijoje, o tėtis po Bagdado sunaikinimo buvo priverstas išvykti į kitą Irako regioną“, – pasakoja Alanas.
Pasako jo, atsikraustymas į Lietuvą iš pradžių buvo iššūkis. Arabiškai kalbantis kurdas, kurio tėvai ir sesuo gyvena kitoje šalyje, Lietuvoje tuo metu netilpo į jokius pažiūrų rėmus: „iš ir taip nestandartinės lietuvės ir kurdo šeimos tapome tikra pasaulio piliečių šeima“. Atlikėjo teigimu, šiuos iššūkius įveikti padėjo būtent tolerancija pasižyminti jo šeima, kurią „jungia ne namų sienos, o niekur nedingęs artumas“.
Ilgametį apmąstymų, vertinimų etapą praėjęs atlikėjas patvirtina, kad dabar jaučiasi tvirtai ir saugiai. Įraše skelbiama „Dabar esu ramus ir užtikrintas, kad visada galima pradėti naują gyvenimą. Nesvarbu, ar tau aštuoneri kaip tada man, ar tau šešiasdešimt kaip mano tėčiui traukiantis iš sprogdinamo Bagdado“. Išsilaisvinti iš tam tikrų skirtumų keliamų suvaržymų atlikėjas įrašu paragino ir kitus žmones: „Tegul vieninteliai rėmai, kuriuose telpame, būna skirti džiaugsmo akimirkas įamžinančioms nuotraukoms“.
