- Kodėl savo atostogų maršrutu pasirinkai būtent Maroką?
- Pirmiausia Maroką atrado mano mama, kuri ir pasiūlė, kad šiemet galėtume atostogauti ten. Afrikos žemynas man buvo neatrasta vieta, tad didelių svarstymų nebuvo ir atostogoms pasirinkome šią egzotišką šalį. Keliavome septyniese. Kartu su mama ir manimi į kelionę leidosi dar keli šeimos draugai. Šią kelionę pavadinau mamos ir dukters, nes daug brangaus laiko praleidome kartu. Laiko trūkumas, atstumas tarp Vilniaus ir Nidos neleidžia pasimatyti taip dažnai, kaip norėtųsi.
- Papasakok nuotykius, patirtus keliaujant po šalį. Kas paliko didžiausią įspūdį, kur norėtumei sugrįžti dar kartą?
- Keliavome savaitę, per tas dienas metu aplankėme Marakešą bei miestus, kurie yra 500 km spinduliu. Kasnakt miegodavome vis kitame viešbutyje. Labiausiai įsiminė keliavimas Sacharos dykuma. Tai yra vieta, kur viskas tampa nebesvarbu. Esi tik tu ir smėlio kalnai. Keliavome apie dvi valandas, saulei leidžiantis iki stovyklos, kurioje nakvojome. Anksti ryte lipome į 250 metrų aukščio kopą pamatyti nuostabų saulės patekėjimą. Tuomet dykuma tampa nuostabi savo neapsakomos tylos jausmu. Keletą akimirkų, kol saulė patekėjo nieko negalvojau, nebuvo jokiu blogų ir gerų minčių, tiesiog buvimas. O tada beprotiškas nusileidimas kopomis žemyn... Jau senai buvau pasijutusi mažu vaiku, kuris ridenasi nuo kopos.
Žinoma, kelionė Atlaso kalnais buvo taip pat nepakartojama. Ta didybė, kuri tave apgaubia, ta trapumo akimirka... Kuomet esi kalnų viršūnėje, norisi šaukti. Kopėme į juos, gėrėme arbatą pas vietinius namuose. Pažinome Maroko žavesį ir tuo pačiu jo kitoniškumą, nes marokiečių gyvenimas labai skiriasi nuo mūsų. Kartais galvoji, kaip jie gali gyventi kalnuose? Be elektros, šiuolaikinių technologijų.... Miegoti uolose ir kepti duoną iš akmenų sudėtoje krosnyje.
Sugrįžti norėčiau į vieną iš Maroko miestų, kur yra įsikūrusi „Atlas Corporation Studio“. Tai yra studija, kurioje filmavo tokius filmus kaip „Kleopatra“, „Dangaus karalystė“. Mama juokavo, kad būtent čia aš turėčiau sugrįžti, bet ne kaip turistė, o kaip aktorė, gavusi pasiūlymą filmuotis filme. Mūsų vadovas, lydėjęs mus visą kelionę, sužinojęs, jog Lietuvoje esu aktorė, išskirtinį dėmesį skyrė man ir nuvežė net prie tos Atlaso kalnų vietos, kur filmavosi Bradas Pittas filme „Babelis“, parodė kalnų viršūnę, kurioje buvo filmuojami „Gladiatoriaus“ ir viena „Džeimso Bondo“ juosta.
- Ką patartum dar tik planuojantiems kelionę į Maroką?
- Vykstantiems patarčiau būtinai pasiimti dezinfekcinio gėrimo (juokiasi). Tarkim, kad ir degtinės. Marokiečiai ypatinga švara nepasižymi, žinoma, aš nekalbu apie poilsines keliones, kuomet guli viešbutyje ir mėgaujiesi maistu. Bet jei tai pažintinė kelionė - tai būtina. Mes valgėme jau „patikrintose vietose“, tačiau skrandžio problemų neišvengėme. Marokiečiai daug paprasčiau žiūri į maisto gaminimą. Pas mus tokios vietos jau būtų seniai būtų uždarytos, o ten ir gaminama, ir valgoma jose.
Skaniausia Maroke – tadžinas. Tai jų tradicinis patiekalas - vištiena, jautiena arba aviena su bulvėmis, morkomis, šparaginėmis pupelėmis, alyvuogėmis ir nepaprasto skonio padažu.
O mano patarimas keliaujantiems būtų susirasti gidą, kuris jus lydėtų visos kelionės metu ir parodytų tikrąjį Maroką marokiečių akimis. Mūsų gidas net nusivedė vieną vakarą vakarienės į savo namus, kur jo žmona ruošė kuskusą. Tai ypatinga patirtis. Tai įspūdis ir emocijos, kurios išlieka ilgam.
Atostogų akimirkos - DELFI nuotraukų galerijoje:
