Indra ir Dovas neatvėrė, o atlapojo savo namų duris. Pora neturi jokių prietarų, kompleksų ar taisyklių nerodyti privačių erdvių, nekalbėti apie asmeninį gyvenimą. Pora su mažyte dukrele Frida gyvena namuose, kuriuos Indra Dovydėnaitė ir Dovas Serapinas išsirinko bendram gyvenimui, kai jai tebuvo 23- eji, o jam vos 18- lika. Jie drauge griovė, statė, dažė ir įsirengė savo būstą. Beje, per šešerius metus kai čia gyvena, butą perdažė jau tris kartus.
Su garsia pora kalbasi BTV laidos "Gyvenimo spalvos" vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė.
Indra: labai smagu, dažyti labai smagu.
Dovas: net žaidėme, eksperimentavome, darėme, kad būtų su potėpiu.
Indra: vienos sienos spalva atsirado, kai Nomeda atvažiavo prieš kažkur išskrisdama, ir ji stovi su tokios spalvos suknele, o mes buvome viską išsidažę, ir sakome, o, pastovėk truputį, ir greitai kitus dažus sumaišėme.
Dovas: mes kaip tik kūrybiniame procese buvom, ji užėjo, čia viskas buvo išdažyta, tik vienos sienos trūko.
Pora jokiu būdu nespekuliuoja garsiais šeimos vardais. Patys dirba ir iriasi pripažinimo link, tačiau šeima yra šeima, vaikystės namai nuolat grįžta į prisiminimus ir į kūrybą.
Dovas: mačiau, kad tėvams tiesiog yra smagu tai daryti, tai yra įdomus gyvenimas, tarkim mano, vis tiek specialybė yra taikomoji dailė, jie tikri menininkai, o aš vis tiek truputėlį kitoks, ir, šiuo atveju, aš maištauju.
Indra: nuvažiuoji savaitgalį ir matai, kaip Nomeda lipdo. Ir taip norisi tai pamėginti iš tikrųjų. Aš irgi pradėjau su ja lipdyti ir man tai tapo tokia meditacija, taip smagu, nes menininkas yra toks žmogus, net ne pats sau direktorius, bet nuolatinis amatininkas.
Asta: kiek drabužių kolekcijų jau sukūrei ir pristatei visuomenei?
Indra: nežinau, (juokiasi) gal kokias septynias.
Dovas: reiktų dėti tą tokį begalybės ženklą. Nes ji daug padarė.
Indra: Gal septynias. Matai, kadangi aš nuo keturiolikos metų buvau sugalvojusi , kad aš labai labai noriu to, tai aš savo laiku dariau tas paaugliškas kolekcijas. O mezginiai atsirado mano gyvenime, kai reikėjo rinktis bakalauro temą, labai svarsčiau, ką daryti. Tada su tokiu tapytoju sėdėjom valgykloje ir kažkaip kiekvienas pasiguodėm, vienam savo problemos, kitam - savos. Tada jis sako: daryk tai, ką sugebi geriausiai. Iš tikrųjų tai atrodo tokia juokinga ir banali frazė. Po to gimė visas magistrinis darbas.
Asta: Dovas Serapinas irgi dizaineris, jis kuria interjerus. Į klausimą „kam“, atsako lakoniškai „žmonėms“.
Dovas: žmonėms, tai turi būti būtent jiems, tiems, kuriems kuriu. Būtent jų, pagal jų pasaulėžiūrą, pagal jų norus, pagal jų nuotaiką. Ir tai yra ne mano ambicijos, ne mano noras išreikšti save. Šiuo atveju mano pagrindinis tikslas yra padaryti būtent tam žmogui, kuris pasirinko mane.
Taigi ir Indros, ir Dovo tėvai palaikė jų profesinį pasirinkimą. O asmeninius sprendimus ar palaikė, juk tokiu metu, kai Indra su Dovu nusprendė tuoktis, jaunikiui tebuvo vos dvidešimt, jaunajai kiek daugiau, bet vis tiek jie atrodė per jauni šeimai. Pora juokauja , kad artimieji į ankstyvą santuoką reagavo smagiai, juk šventė visada džiugina. Be to, baiginėjosi Indros paso galiojimas, reikėjo tuoktis. O dar neblogo vyno butelis galėjo pradėti rūgti.
Indra: prieš sutikdama Dovą, su Nomeda dirbau gal jau porą metų. Nomeda mane pakankami gerai pažinojo.
Sakoma, kad vyrai kartais to net patys nesuvokdami ieško panašios į savo mamą žmonos. Indra gretinimą su garsia menininke Nomeda Marčėnaite priima kaip komplimentą. O Dovas neslepia, tarp savo dviejų brangiausių moterų randąs panašumų.
Dovas: jos net rūbai labai panašūs, charakterio savybės. Visų pirma, Indra labai stipri moteris, kiekvieną dieną reikalauja iššūkio, nes ji yra ne šiaip sėdinti namie, o veikli žmona.
Inda: tiesiogine prasme tai sėdinti namie.
Dovas: na gerai, tu sėdi namie, bet taip neatrodo. Prie tavęs negali būti pats sustingęs, tu negali būti nepasitempęs, tu visą laiką turi būti aktyvus.
Asta: o leidžiate sau rimtai pasivaidyti?
Dovas: taip, kartais neišeina kitaip.
Indra: kartais taip būna. Vieną kartą pastebėjome, kad tai suprato vaikas, todėl matome, kad taip daryti negalima.
Dovas: Frida sėdėjo lovoje ir staiga mus ėmė mėgdžioti.
Duktė Frida dabar yra didžiausias poros džiaugsmas ir rūpestis. Tėvai ją augina patys be auklių ir pagalbininkų, tik retsykiais pasitelkdami senelius. Indra ir Dovas labai rūpinasi dukters lavinimu, stebi kiekvieną jos pomėgį, nuotaikų kaitą, atsakingai rinko ir vardą.
Dovas: Frida - tai Indros pasirinkimas. Mano Ava.
Indra: naujausias šio vardo vertinys - pirma laisvoji moteris.
Dovas: taip, taip. Nes Ava tai yra pirmoji moteris.
Indra: Frid laisvas žmogus, o Ava hebrajiškas „pirmoji moteris“. Man vardas Frida siejasi su spalvois, džiaugsmu, laisve.
Asta: bet nerinkote vardų iš tų populiariųjų - Ievos, Viltės ar Dominykos?
Indra: kol dar Fridos nebuvo, jau žinojome, kad ji bus Frida.
Pora ir vėl buvo sprendė kartu, radus abiems palankų sprendimą, pavadino pirmagimę dviem vardais Frida Ava. Pora bemaž viską daro kartu. Dirba abu daugiausiai namie, kolekcijų pristatymus, parodas irgi rengia drauge, keliauja ir linksminasi, žinoma, sykiu.
Dovas: jo, būna visaip, visiems atrodo, kad mes suaugę uodegom, bet taip nėra.
Indra: kai Dovas išvažiuoja dirbti su klientais, jo tiesiog nebūna nuo ryto iki vėlaus vakaro.
Reti išsiskyrimai tampa ilgesinga kančia. Nuolatinis noras dalintis viskuo, ką turi ir patiri. Meilė ir pagarba, tarp šių žodžiu pora brėžia lygybės ženklą.
Indra: greičiausiai neatleisčiau nepagarbos mano atžvilgiu. Ta prasme, kas iš tikrųjų mane žeistų.
Dovas: gali pavyzdžiui nebūti ir dėmesio tam žmogui, gali net su draugu dešimt metų nebendrauti, bet tu vis tiek jį gerbi, myli. Ir turi būti orūs santykiai iš tiktųjų.
Asta: maloniai stebina tokios paprastos, bet ne banalios mintys, tariamos jaunų žmonių lūpomis. Indra ir Dovas santuokoje gyvena jau penkerius metus, prieš tai dar keleri metai draugystės, kaip vystėsi santykiai, ar kas pasikeitė?
Indra: esmė lyg ir nepakito, didžiausias pokytis - mūsų Fridos atsiradimas.
Dovas: laikui bėgant šiek tiek keičiasi ir santykiai, juos įtakoja ir aplinkiniai, ir Frida, ir šuo Kuba. Labai gražu, kai žmonės pragyv penkiasdešimt metų, jų santykiai visai kitokie ir jie žiauriai įdomūs, todėl tokius santykius būtų labai įdomu patirti. Jie taurūs, labai gilūs, prasmingi, tokie įdomūs, jie visai kitokie, ten be visokio seksualinio potraukio ir t.t. Tai yra visai kas kita.
Asta: finansai dažnai jautri ar net skaudi tema menininkų namuose. Pas jus taip pat?
Dovas: tai tik kišės. Stengiamės tvarkytis, nors ne visada būna lengva.
Indra: taip, nes tas gyvenimas nėra pastovus, darbas - ne nuolatinis. Per krizę žmones ištinka panika. Ir aš Dovui vieną kartą sakiau, kad mūsų gyvenimas - nuolatinė panika. Abu iš to pasijuokėme, tiesiog yra kaip yra.
Asta: ir taip su šypsena, sveika ironija, kantrybe ir meile Indra Dovydėnaitė ir Dovas Serapinas leidžia savo džiugias dienas, nepostringaudami apie didelį meną ar ateities planus?
Indra: mano kol kas didžiausias planas yra toks banalus ir toks paprastas - išvažiuoti ir pailsėti. Norisi, kad dvasia atsigautų, vėl pasijusti pakylėtai.
Dovas: aš irgi taip galvoju. Kam tie tolimi planai?