I. Marozienė apie vyrų dėmesį, berniukus-žaisliukus ir aplinkinių moterų pavydą

Prieš šešerius metus išsiskyrusi garsi verslininkė Irena Marozienė neslepia pastebėjusi, kad aplinkiniai į vienišą moterį reaguoja kaip į medžiojančią amazonę, o dailios lyties atstovės akylai saugo savo vyrus. 56-erių vieno sostinės restorano savininkė atvirai papasakojo apie jai rodomą užsieniečių dėmesį, ką mano apie berniukus-žaisliukus ir moterų baimę išsiskirti iš minios.

– Save laikote karjeros ar šeimos žmogumi?

– Karjerą jau padariau, didesnių aukštumų nebesiekiu, užteks to, ką turiu (juokiasi). Kažkada atkakliai siekiau karjeros ir gyvenau darbu. Tačiau sulaukiau tokio momento, kad karjeros aukštumų siekti nebenoriu. Reikia prižiūrėti ir išlaikyti tai, ką turiu ir leisti sau šiek tiek daugiau, nei galėjau prieš keletą metų. Turiu omenyje savo laisvalaikį, šeimą, keliones, draugus.

– Daug laisvo laiko skiriate lankymuisi įvairiuose renginiuose ir pristatymuose, į kuriuos jus lydi žavūs vyrai...

– Jie yra labai geri mano draugai. Simpatijų į viešus renginius tikrai nesivedu (juokiasi).

– Esate šarminga, graži ir tvirto charakterio moteris. Turbūt vyrams sunku siekti jūsų palankumo?

– Jei atvirai, tai aš nesijaučiu graži. Savo amžiaus grupėje esu normali moteris – nei pati gražiausia, nei pati prasčiausia. Dėmesio tikrai sulaukiu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Gimtinėje daugiau dėmesio sulaukiu dėl to, kad esu Irena Marozienė. Užsienyje mano pavardės niekas nežino, todėl iš nepažįstamų sulaukti dėmesio yra daug maloniau. Juo labiau, kad keliauji su sportine apranga ir kuprine ant pečių, todėl ant kaktos nėra parašyta nei socialinė padėtis, nei banko sąskaitos dydis.