– Ilona, ar dažnai lepinatės grožio procedūromis?
– Visiškai nieko nedarau. Net veido kremą naudoju retai. Jokiomis grožio procedūromis nesilepinu, net tokiomis elementariomis kaip veido valymas.
– Bet juk yra tekę naudotis kosmetologų paslaugomis, tiesa?
– Seniai. Mano draugė iš Amerikos kartais atveža vadinamojo šokolado veidui prausti. Kai buvau labai jauna, teko dirbti Maskvoje ir dažnai naudoti daug grimo – nuo tokio krūvio odą pradėjo berti. Nežinojau, ką naudoti, juk buvo sovietiniai laikai. Kosmetologė tuomet patarė porą savaičių veidą prausti pienu. Aš jo net negeriu, man kvapas nepatinka, bet vis tik pasiryžau. Po kelių savaičių mano oda stebuklingai atsigavo. Tiesa, po kelerių metų vėl kartojau šią procedūrą, tačiau daugiau nei trisdešimt metų to nebedariau (nusišypso).
– Grimas – Jūsų kasdienybė. Grimuojatės pati ar tai patikite profesionalams?
– Kasdienybėje nesigrimuoju, tačiau eidama į sceną – visuomet. Teatre grimuotojos neturime, tad šį darbą atlieku pati.
– Greičiausiai Jūsų kosmetinėje nerastume ypač daug kosmetikos priemonių, tiesa?
– Nieko nerastumėte. Neapsimoka pirkti kosmetikos priemonių, nes dažausi retai ir jos tiesiog pasentų. Jei prireikia, pasiskolinu iš dukros, neturiu net blakstienų tušo!
– O ką visuomet nešiojatės rankinėje? Gal lūpų balzamą ar rankų kremą?
– Nė vienos šios priemonės. Namuose turiu, bet rankinėje nesinešioju. Gal sunku patikėti, tačiau niekaip nesigražinu.
– O gal jaunystėje mėgdavote pasigražinti kosmetikos priemonėmis?
– Ne, tik eidama į sceną. Net tono veidui nenaudodavau.
– Jei nenaudojate grimo priemonių, gal mėgstate ryškų manikiūrą?
– Kai buvau jauna, mėgdavau nagus lakuoti ryškiai. Tačiau kai tapau aktore, dažnai būdavo taip, kad mano personažas scenoje negalėdavo būti lakuotais nagais, tekdavo juos nusivalyti. Po kiek laiko mečiau šį užsiėmimą. Dabar dirbu su vaikais, mano nagai turi būti tiesiog tvarkingi. Negaliu turėti ilgų spalvotų nagų.