Penktą kartą Lietuvoje apsilankiusios R. Lee šį kartą laukė ypač daug jaudinančių akimirkų. Vaizdingo Daugų miestelio, netoli Alytaus, apylinkėse esančiame Bukaučiškių kaime aktorė rado dar išlikusius savo senelių Kilmonių namus, kuriuose užaugo jos tėvas Juozas Kilmonis.

Aplankė aktorė ir motinos Marijos Kamandulytės-Kilmonienės gimtąjį Bukaučiškių kaimą kitoje Daugų pusėje, netoli Kančėnų miestelio.

Prie Daugų bažnyčios R. Lee pasitiko miestelyje veikiančios Vasario 16-osios akto signataro Vlado Mirono gimnazijos moksleivė Evelina Diksaitė, kuri apie ją yra sukūrusi dokumentinį filmą. Šešiolikmetė mokinė, niekada nebendravusi su garsiąja savo kraštiete, surinko visą informaciją apie jos šeimą ir giminaičius.

Pasimeldė motinos pamėgtoje bažnyčioje

R. Lee savo viešnagę tėvų gimtosiose vietose pradėjo nuo Daugų bažnyčios, į kurią jos mama pasimelsti eidavo pėsčiomis apie septynis kilometrus.

„Mama mišiosna aidavo basa ir tik prieg bažnyčios apsiaudavo batus, ba juos labai šienavodavo, nes reikėjo ir kitom seserim“, – dzūkuodama pasakojo aktorė ir pridūrė, kad kitaip kalbėti ir nemoka, nes, kol tėvai buvo gyvi, su jais kalbėdavo tik dzūkiškai.

Nesitikėjo rasti senelių namus

Iš Daugų R. Lee, su ją lydėjusiomis V. Mirono gimnazijos mokytojomis, E. Dirsaite ir čia sutiktais giminaičiais, patraukė Bukaučiškių link.

Netoli čia išlikusios buvusio V. Mirono dvaro koplyčios aktorei buvo parodyti jos senelių Kilmonių namai. Šiuo metu jie jau tušti. Juose gyvenę giminaičiai jau mirę.

„Negali būt! Negi čia mano tėvo gimtinė?“ – liejosi R. Lee emocijos.

Dar labiau ji susijaudino pamačiusi nedideliais žaliais obuoliukais aplipusias senas, gal dar senelių sodintas, obelis: „Aš taip mėgstu mažus, rūgščius obuolius. Ir jie – nuostabūs, jau galima valgyt.“

Motinos M. Kilmonienės namų kitame Bukaučiškų kaime R. Lee aplankyti jau nebegalėjo, nes dar sovietmečiu, kai masiškai buvo melioruojami laukai, jie buvo nugriauti. Todėl pastovėjo tik prie mažų kaimo kapinaičių, kur sulaidota daugybė jos giminaičių.

Giminės medis siekia XIX a. pradžią

Prieš išvykstant į Ameriką, R. Lee Vilniuje laukė jaudinantis susitikimas su giminaičiais, kurių susirinko daugiau nei penkiasdešimt. Iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiavo ir Kilmonių, ir Kamandulių atžalos.

„Rūta, kaip aš tavęs laukiau. Dabar jau galėsiu ramiai numirt“, – graudinosi aktorės pusseserė iš Perlojos Vanda Ciūnienė.

„Nemirk dar – ne para. Jei mirsi, kaip mano mama sakydavo, aš tavi užmušiu“, – juokavo R. Lee.

Su ja pasimatyti ir pabendrauti susirinkę giminaičiai buvo atsivežę ir Kilmonių, ir Kamanduolių giminių genealoginius medžius, kurių šakos driekiasi net nuo XIX a. pradžios.

Ir šie giminių tyrinėjimai, ir Vilniuje susirinkusių R. Lee giminaičių bei jos pačios pasakojimai priminė pačius skaudžiausius Lietuvos istorijos puslapius.

Aktorės seneliai iš mamos pusės Martynas ir Liudvisia Kamanduliai už tai, kad turėjo šešiolika hektarų žemės ir gyveno pasiturinčiai, buvo išvežti į Sibirą. Pakeliui senelis mirė, o senelė Liudvisia, išvėrusi Sibiro išbandymus, po dešimties metų sugebėjo sugrįžti į tėvynę.

Pusseserės V. Ciūnienės šeima taip pat buvo ištremta į Sibirą. Tačiau irgi išgyveno ir sugrįžo namo.

R. Lee ir Lietuvoje, ir Amerikoje yra išgarsėjusi galvoje tiems laikams netelpančiu drąsiu poelgiu, kai Šaltojo karo metu, 1964 m., sugebėjo iš Lietuvos į Los Andželą parsivežt iš Lietuvos savo močiutę L. Kamandulienę.

Išnaudojusi visas savo pažintis ir, žinoma, vedama begalinio noro ištraukti močiutę iš sovietinės gūdumos, R. Lee sugebėjo rasti kelius, kaip paskambinti pačiam tuometiniam SSRS vadovui Nikitai Chruščiovui. Šis, kaip bebūtų nuostabu, davė nurodymus, kad garsiajai lietuvaitei iš Holivudo būtų leista parsivežt iš Lietuvos močiutę.

„Bet, kai susitiksiu su Dievuliu, paklausiu jo, kodėl jis mano močiutei Amerikoje su mumis laido pagyvent cik dvejus metus, du mėnasius ir dzvi dienas“? – pro ašaras juokavo R. Lee.

Išlydint ją iš Vilniaus, pusseserės V. Ciūnienės sūnus Rimas Ciūnys jai įteikė medalį su Dzūkijos herbu.

„Dabar jau turiu pačius svarbiausius Lietuvos onorus – vieną 2007 m. gavau iš prezidento Valdo Adamkaus, o kitą – dabar“, – vėl šmaikštavo aktorė ir visiems pažadėjo kitais metais būtinai vėl atvykti į Lietuvą.