– Daugelis apsidžiaugė, kad grupė „Yva“ grįžta. Ar tai – laikinas projektas? Pasiilgote muzikos, koncertinės veiklos šurmulio?
– „Yva“ grįžta tik kaip projektas. Negaliu pasakyti, kiek jis egzistuos. Viską pateiksime naujai, įdomiai ir originaliai. Nepasakyčiau, kad pasigedau ar kad trūko koncertinės veiklos. Koncertuodavau su „69 Danguje“ mergaitėmis ir dabar su jomis kartais koncertuoju. Ne nuolat, nes dirbame su „Yva“, bet nėra taip, kad „69 Danguje“ koncertas neįvyktų. Šeškių koncertai visada būna – jei reikia, viena kitą pavaduojame.
Muzika man yra žaidimas, o „Yva“ – avantiūra. Ši grupė man buvo pirmasis laiptelis, nuo kurio viskas prasidėjo. Nuo scenos nulipusi esu jau 4 metus. „Yva“ – vaikystės prisiminimas, nes scenoje esu nuo šešiolikos. Labai daug šiltų sentimentų sieju su grupe. Su merginomis esame pažįstamos 15 metų. Sugalvojome papokštauti, todėl mielai sutikau prisijungti, matau, kad viskas einasi puikiai. Dabar perdarome dainų aranžuotes. Klausytojai neišgirs senų laikų muzikos, dainas įrašome su gyva grupe, instrumentais. Ruošiame keletą dainų šventiniam sezonui. Dabar ši veikla mus labai veža.
Kurti naują grupės įvaizdį nėra sunku. Žmonės bręsta, keičiasi. Didelis skirtumas, kokios buvome tada ir kokios esame dabar. Kaip Natalija Bunkė pasakytų, dabar geriau atrodome (juokiasi).
Ant scenos esu kitokia. Užlipęs ant jos žmogus tarsi persijungia, pradeda spinduliuoti gera nuotaika, šypsosi, puikiai jaučiasi. Užmiršti blogą nuotaiką, mintis, darbus, rutiną. Atrodo, užlipi į kitą pasaulį. Į asmeninį gyvenimą, kai nesu scenoje, žiūriu realistiškai.
– Kaip suderinate koncertinę veiklą, madą ir laiką šeimai?
– Neprisistatau stiliste ar mados žinove, nelaikau savęs dizainere. Žinoma, turiu su mada susijusių svajonių, esu kūrėja. Jeigu mano kūryba patinka ir kitiems, labai džiaugiuosi ir stengiuosi tai išnaudoti. Scena nėra nuolatinė mano veikla. Jai skiriu etapus, sezonus ir savaitgalius.
Šeima tiesiog yra tai, nuo ko negali atsiriboti. Šeima yra pareiga, malonumas, darbas ir visas mano pasaulis. Scenoje turi vieną vaidmenį, šeimoje – kitą. Joje esu tikriausia – be makiažo, susivėlusi, pikta ir linksma. Man labai svarbi šeimos nuomonė: dukrytė kartais stebi pasirodymus, su vyru dažnai tariamės. Tiesa, jam, kaip kas atrodys ir kaip bus, pranešu post-factum (juokiasi). Vyrams šie reikalai nelabai rūpi. Mums, moterims, įdomi ir svarbi kiekviena detalė, o jie į tai nekreipia dėmesio. Kai vyras kalba telefonu, gali neprašyti, kad ką nors padarytų, nes jis tavęs negirdi. Moterys daro 10 darbų aplinkui ir mums tai normalu.
Mano dienotvarkė užimta. Kasdien gaunu apie 50 žinučių socialiniame tinkle iš žmonių, kurie teiraujasi dėl glaustinukių. Kartais neatkreipi dėmesio į tai, kas parašė, o aš atsakau: „Sveika, glaustinukės yra tokios ir kitokios...“ Suteikiu informaciją ir tik paskui sulaukiu atsakymo, kad teiravosi vyras, kuris nori nupirkti dovaną savo žmonai, draugei (juokiasi). Savaitgaliais stengiuosi atsiriboti – nedirbti, pailsėti, netikrinti socialinių tinklų.
– Kodėl pasirinkote mados sritį – lietuvių dar ne masiškai dėvimas glaustinukes?
– Norėjau ką nors veikti, realizuoti save. Auginau vaikus, mergaitei pradėjusi eiti į paruošiamąją klasę, sūnui – į darželį, panorau veiklos. Natūralu, kad ilgai praleidus namuose moteriai ateina laikas, kai ji nori realizuoti save. Scena yra viena, iš to išaugau, pasikeičiau.
Dabar bandau madą, bet nenusimenu, jei kas nors nepavyks, vėl išbandysiu ką nors naujo. Toks gyvenimas. Negaliu vieną kartą nuspręsti, kuo būsiu visą gyvenimą. Gali nusibosti, pasikeisti planai, požiūris. Taip sutapo, kad sulaukusi 30 metų panorau keisti gyvenimo kryptį. Galbūt nepakeičiau drastiškai, bet atradau naują sritį.
Glaustinukės – patogus paprastos konstrukcijos gaminys. Man tai buvo nesudėtinga, įdomu, aišku, žinojau, ko noriu. Nusibodo smėlinės, degintos rožės, juoda, balta, pilka spalvos, vyraujančios parduotuvių lentynose. Tai – lietuvių stilius, jis natūralus. Vasarą aš įsivaizduoju ryškią, spalvotą, saldžią. Rinkausi netradicinius audinius – mano glaustinukės turi tinklines nugaras. Su jomis nekaršta, patogu, jautiesi gerai. Rinkausi audinį, ant kurio lengva dažyti. Kompiuteriu maketavome vaizdus, kurių aš noriu. Netikėtai dešimt glaustinukių virto šimtais. Džiaugiuosi, kad vasarą pavyko išnaudoti produktyviai.
Vasarai planavau glaustinukes arba sukneles. Pasirinkau ir pirmiausia išleidau glaustinukes. Su suknelėmis teko padirbėti ilgiau – rinktis medžiagas, lekalus, todėl jas pristatau tik rudenį, kai moterys ieško šiltesnio drabužio.
Turiu dar 2 drabužius, kuriuos jau esu sukonstravusi, laukiu, kada medžiaga atkeliaus į Lietuvą. Per mėnesį atskleisiu visas naujienas. Išduosiu paslaptį – tai bus ryšku ir spalvota.
– Naujas verslas, kūrybiškos idėjos buvo sutiktos neigiamais komentarais ir kaltinimais plagijavimu (viena kūrėja kaltino G.Alijevą nukopijavus ir panaudojus glaustinukių lekalus, brėžinius – aut. past.) Ar po skandalo nenorėjote nuleisti rankų ir nebekurti?
– Nenorėjau numoti ranka. Aš esu stiprus žmogus. Tokie pasisakymai dažnai atrodo juokingi. Nesu šou verslo naujokė, šis skandalas leido man išreklamuoti savo produktą. Kaltintoja reklamos irgi gavo. Net galiu padėkoti merginai, sugalvojusiai apkaltinti mane nebūtais dalykais. Džiaugiuosi, kad turiu šou pasaulio patirties. Kai esi žinoma ir matoma, visi nori tave kritikuoti, viskas būna išskalbta. Esu žmogus kaip ir visi kiti, tik gaunu daugiau dėmesio sėkmės arba nesėkmės atvejais. Jei kas su manimi kovoja, palieku juos kovoti vienus.
Neneigiu, glaustinukės – ne naujiena. Niekada nedrįsčiau kaltinti žmogaus, kuris, pavyzdžiui, pasiuvo kelnes. Tai būtų juokinga. Visada akcentuoju, kad nekuriu aukštosios mados, naujų linijų ar fasonų. Dviračio iš naujo neišradinėju.
– Kas įkvepia piešinius, užrašus ir aplikacijas?
– Spalvos ir aplikacijos yra mano vaikų dėka. Jie mėgsta spalvas, komiksus. Mano dukrytei ryškios spalvos yra vau. Saldi rožinė – ledų spalva, kas dar geriau galėtų apibūdinti vasarą, jei ne jie? Saldainiai, jūra, atostogos, palmės, flamingai – tai ir uždėjau ant glaustinukių. Noriu, kad jos suteiktų vasaros nuotaiką. Vasarai įsibėgėjus sugalvojau glaustinukių idėją, kuri asocijuojasi su manimi – panaudojau skaičius „69“. Tai – aliuzija į grupę, nuo jos nebėgu, stengiuosi tai panaudoti ir išnaudoti. Kiekvienas rinkodaros specialistas visada galvoja, kaip pasireklamuoti.
Nepretenduoju kurti kolekcijų, bet priimu reikiamus sprendimus. Samdau žmones, mano viziją perteikiančius ant lekalų ir konkrečių gaminių. Man tai buvo nauja veikla, buvo labai smagu įsitraukti, paimti į rankas pagamintą gaminį. Pasitenkinimas – didžiulis. Atrodo, padarei kai ką didingo. Tada susigėsti, nes ir kiti prie to daug prisidėjo.
– Į glaustinukę įspraudėte ir aksesuarų kūrėją Sigitą Praspaliauską. Kaip manote, ar šie drabužiai galėtų tapti vyriškos aprangos dalimi?
– Nemanau (juokiasi). Žinoma, priklauso nuo vyro. Tai, ko gero, nebūtų glaustinukė, o, kaip jau pradedu pamažu galvoti, glaustinukės tipo marškinėliai. Vyrai nemėgsta, kai marškiniai išlenda iš kelnių. Tai įmanoma, aš nesakau ne.
– Pasidalykite idealiu aprangos derinuku, kurį galima skurti su glaustinuke.
– Dažnai nešioju glaustinukes. Jos puikiai atrodo prie šortų, plėšytų džinsų, kedų ar aukštakulnių. Šiandienos fotosesijai derinau geltonus aukštakulnius ir tos pačios spalvos glaustinukę. Atrodo nerealiai!
