Nors penkiakovininkas Edvinas Krungolcas per Atėnų olimpines žaidynes medalio nelaimėjo, apie jį prakalbo visa Lietuva. Paaukojęs asmeninius rezultatus, sportininkas suteikė progą kolegai Andrejui Zadneprovskiui iškovoti sidabrą. Tačiau medalių, nors ir ne olimpinių, Edvino kolekcijoje netrūksta.
"Metų žygdarbio" autorius - penkiakovininkas Edvinas Krungolcas. DELFI skaitytojai nepamiršo, kad aukodamas savo asmeninį rezultatą jis padėjo penkiakovininkui Andrejui Zadneprovskiui laimėti sidabrą Atėnų olimpinėse žaidynėse.
© DELFI
Prieš keletą savaičių jis trečią kartą tapo Europos penkiakovės čempionu ir dabar vadinamas vienu „kiečiausių“ šios sporto šakos atstovų pasaulyje. Per E. Krungolcą lietuvaičiai sužinojo apie penkiakovę, o per penkiakovę – apie jauną ir talentingą tautietį...

Per Atėnų olimpiadą buvo sunku kovoti dėl medalio žinant, kad jis atiteks kitam?

Esu toks, kuriam reikia visko arba nieko. Atėnuose taip jau susiklostė, kad prasidėjus paskutinei rungčiai nebegalėjau būti nei pirmas, nei antras, nei trečias. Todėl pasirinkau medalį Lietuvai. Tai buvo ne mano iniciatyva – sportininkas pats tokių dalykų negali nuspręsti. Reikia derinti su treneriu, komandos vadovais. Apie altruizmą, kad viską reikia atiduoti kitiems, nes man nieko nereikia, šiuo atveju nekalbama. Tiesiog teko rinktis – medalis arba nieko. Malonu, kad apdovanojimas teko Lietuvai, bet gaila, jog ne aš jį gavau. Kai bėgau krosą, iš pradžių žiūrovai net piktinosi kai kuriais mano veiksmais, kažką rėkė, o kai paskutinis finišavau, atsirado ir tokių, kurie viską suprato, man plojo. Šią situaciją galima palyginti su susiklostančia per futbolo rungtynes: daugeliui atrodo, kad kuo daugiau įvarčių įmuši, tuo esi geresnis žaidėjas. Bet man daug maloniau atlikti gerą perdavimą, po kurio pelnomas įvartis. Smagesnis ne rezultatas, o procesas. Tik ne visi žiūrovai tuo moka žavėtis. Darbą vertina tie, kurie tikrai išmano apie vieną ar kitą sporto šaką, o rezultatą – kurie žiūrėdami varžybas nori tik numarinti estetinį kirminą.

Tačiau tokių, kurie supranta apie krepšinį ar futbolą, Lietuvoje kur kas daugiau nei išmanančių apie penkiakovę.

Tai visai normalu. Prieš penkiolika metų ir aš nenumaniau, kas yra penkiakovė... Dabar apie tai Lietuvoje tikrai žino daugiau žmonių. Jei jau mane gatvėje atpažįsta, net prašo autografo, vadinasi, yra bent kažką girdėję apie šią sporto šaką.

Sakoma, kad daugybės dalykų negali daryti vienodai gerai. Nebūtų lengviau siekti pergalės ne penkiose, o vienoje rungtyje?

Nebūtų taip įdomu kaip dabar. Buvau plaukikas ir žinau, ką reiškia kasdien po šešias valandas ar daugiau mirkti baseine. Sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. O mūsų sporto šaka nesukelia vidinės įtampos – veiklos kaita, įvairovė per treniruotes leidžia ilgiau nepavargti. Net jei pailsti fiziškai, nespėji pavargti psichologiškai. Susigrąžinti dvasinę pusiausvyrą visada sunkiau nei fizines jėgas.

Į penkiakovę atėjote iš plaukimo?

Sporto šakų mano gyvenime buvo ir daugiau. Vieną dieną krepšinis, pusę – futbolas. Po pirmos treniruotės pagalvojau, kad futbolas trukdys imtis muzikos, nes grafikas kirtosi su pamokomis muzikos mokykloje. Atsisakiau sporto... Į krepšinio treniruotes buvo toli važinėti – per visą miestą... Baigiau Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą, kur buvo baseinas, todėl plaukimo pamokas nuo antros klasės pradėjau lankyti tarsi natūraliai – atėjo trenerė, surinko mus, ir tiek. Plaukiojau, kol baigiau mokyklą. Mane laikė perspektyviu, pirmasis tarp savo bendraamžių Lietuvoje įvykdžiau kandidato į sporto meistrus normatyvus. Bet toliau sportuoti nebuvo stimulo, nes patekti į Sovietų Sąjungos rinktinę beveik buvo neįmanoma. O jei į ją nepakliūdavai, iškart sumažėdavo tikimybė dalyvauti tarptautinėse varžybose. Sportuodavai tam, kad gautum maitinimo talonus, minties apie pasaulinio lygio varžybas tuomet net nebuvo.

Kartu lankėte ir muzikos mokyklą?

Nuo pirmos iki trečios klasės mokiausi groti fortepijonu. Dainavau chore. Priverčiau mamą nupirkti pianiną. Jį reikėjo tempti į aštuntą aukštą, paskui – parduoti ir nešti atgal. Kiek pamenu, pedagogai sakydavo, kad groju visai pakenčiamai, net dalyvaudavau konkursuose. Nors iš tiesų fortepijono pamokų nemėgdavau, ypač solfedžio. Choras – kas kita, dainuoti buvo gana linksma. Mečiau dėl plaukimo. O gal būčiau dabar koks Pavarotti...

Arba Mamontovas...

Gal. Būčiau išmokęs groti gitara, sukūręs grupę ir tapęs roko žvaigžde... Jeigu tikrai žinočiau, kad taip būtų nutikę, gal dabar ir graužčiausi metęs muziką.

Kada tapote penkiakovininku?

Save tokiu laikiau nuo pat pirmos treniruočių dienos, kai būdamas dvidešimties mokiausi antrame Policijos akademijos kurse.

Tapus penkiakovininku, viltis ko nors pasiekti buvo didesnė?

Nebūtų vilties, nebūčiau pradėjęs. Buvau įnikęs į studijas. Pirmame kurse dar nebuvo specializacijų, bet mokiausi tikrai labai „padoriai“, lankiau paskaitas, stengiausi. Svajojote tapti policininku?

Į Policijos akademiją (dabar Mykolo Romerio universitetas – red. past.) stojau, nes nepatekau į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kur norėjau studijuoti ekonomiką. Gerai, kad priėmimas į šias aukštąsias mokyklas vyko ne tuo pačiu metu. Į universitetą egzaminus laikiau kažkaip atsainiai, be ugnelės ir labai „smarkiai“ neįstojau. Gal net jutau, kad akademija man arčiau širdies.

Priklausote negausiai sportininkų kategorijai, kurie domisi ne tik sportu…

Man įdomu viskas – ir politika, ir menas. Laiko tam užtenka, juk yra savaitgaliai, kuriuos galima praleisti ne drybsant lovoje, o šviečiantis. Daugiausia mano draugų yra iš meno srities. Vienas artimiausių bičiulių – rašytojas Marius Ivaškevičius. Ir su aktoriais bendrauju. Tai tarsi irgi priverčia viskuo labiau domėtis – negi sėdėsiu tarp jų, gersiu alų ir nesuprasiu, apie ką kalbama. Knygoms laiko lieka išvažiavus į varžybas ar stovyklas. O Vilniuje visada atsiranda neatidėliotinų darbų darbelių. Politika domiuosi tik tiek, kiek būna žiniasklaidoje. Laikraščių neskaitau, bet važiuodamas automobiliu klausausi „Žinių radijo“, vakarais pažiūriu informacines laidas.

Daugiau skaitykite naujausiame žurnalo „Žmonės“ numeryje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

D. Montvydas tapo modeliu (24)

Daug laiko ne tik muzikai, bet ir sportui skiriantis dainininkas Donatas Montvydas tapo...

D. Montvydas iškeliavo į UNICEF misiją Malavyje: svarbu pabėgti nuo savo ego (35)

Šiandien į Malavį išskrido didžioji dalis septintąjį kartą rengiamos gerumo misijos „Už...

Menininkas M. Zaveckas vedė savo išrinktąją: pasidalijo romantiška pasipiršimo istorija (27)

Saulėtą šeštadienio popietę Vingio parko botanikos sode menininkas Marius Zaveckas ir Alina...

Neįprastas krepšinio rungtynes Rygoje stebėjo garsūs šalies vyrai (52)

Penktadienį Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė pradėjo kovas...

Savo vestuvių šokiui A. Adamovič ir Ž. Gečas pasirinko garsųjį hitą „Despacito“ (44)

Rugpjūčio 9 dieną aukso žiedus sumainę atlikėjai Anžela Adamovič ir Žygimantas Gečas po...

Top naujienos

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (24)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (17)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Atakas Ispanijoje įvykdžiusi kuopelė „neutralizuota“, aptikti šiurpą keliantys radiniai (204)

Kuopelė, kuri panaudodama automobilius įvykdė atakas Barselonoje ir Kambrilse, buvo...

Savame bute jaučiasi kaimynų įkaitu (7)

Nuo lubų besisunkiantis vanduo, kibirkščiuojantys laidai ir nuolatinė drėgmė jau tapo...

Užsiminė apie galimybę padėti mažiau uždirbantiems, dėl kurios iečių nelaužo jokia partija (71)

Politikai turėtų peštis ne dėl Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, o galvoti apie...

Atsibodo valdžios diskriminacija – renka parašus (1)

Šiemet įsigaliojęs naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas jau kurį laiką neramino...

Beprasmė tragedija: pasaulio čempionas Rusijoje pateko į mirtinas muštynes (168)

Rusijos sporto bendruomenė sukrėsta: nuo patirtų sunkių galvos traumų Anapilin iškeliavo...

Būtina aplankyti bent kartą gyvenime: šie paplūdimiai garsėja visoje Europoje (3)

Keisčiausių formų uolos ir paslaptingos grotos, tarp jų įsispraudę paplūdimiai su Atlanto...

„Brexit“ žala. Kas laukia tūkstančių darbuotojų iš Lietuvos? (271)

Šimtai tūkstančių darbuotojų iš Europos Sąjungos valstybių nėra užtikrinti dėl savo...

Kvapą gniaužiančios vestuvės: prabanga, 3 metrų šleifas ir seksualus nuotakos šokis (6)

Dainininkė, šokėja bei aktorė Rochelle Pangilinan ištekėjo už aktoriaus bei modelio Arthuro...