– Evelina, daug laiko skiri savo muzikiniam tobulėjimui. Kokiais karjeros laimėjimais jau gali pasidžiaugti?
– Ko gero, svarbiausias – dainos CBS televizijos serialui „Skorpionas“ teksto kūrimas ir jos įrašymas. Ten užmezgiau kontaktų ir tęsiu privačius projektus. Be to, antrą kartą susitikau su „Sony Music ATV“ prezidentu Jimu Vellutato, jis uždegė žalią šviesą judėti toliau.
– Ar greitai nudžiuginsi savo darbo rezultatais? Ar išgirsime naujų Tavo dainų?
– Sunku atsakyti, kaip greitai nudžiuginsiu ką nors savo dainomis Lietuvoje, kad ir kaip to norėčiau. Visos mano dainos, laikas bei dėmesys yra koncentruoti į judėjimą čia. Yra tiek sričių, kuriose dar turiu patobulėti, ir tiek daug dalykų išmokti, kad nelieka laiko įdirbiui Lietuvos rinkoje. O tai du visiškai skirtingi pasauliai, skirtingi keliai siekiant sėkmingos karjeros.
– Į kokį muzikos stilių dabar orientuojiesi? Galbūt nauja Tavo atliekama muzika nustebins gerbėjus kitokiu skambesiu?
– Kas Tau padeda siekti muzikinių aukštumų JAV?
– Didžiausias mano ramstis yra vyras. Jis ir tekstus padeda sudėlioti, kartais pasinaudoju jo muzikiniais patarimais. Jis mane pažįsta taip subtiliai, kad kartais įžvelgia tokias detales, kurių pati nepastebiu. Kūryba – labai malonus procesas, kai sekasi, bet kartais gali būti tikrai sudėtinga. Jo pastabos dažnai veda mane į teisingą kelią.
– Tave su šeima – mama, tėčiu, broliais – ilgą laiką siejo itin artimas ryšys. Ar jie turi įtakos Tavo muzikiniame gyvenime dabar?
– Su savo šeima bendrauju, nors ir trumpai, bet beveik kasdien. Mes be galo artimi, bet jie neturi tiesioginės įtakos mano dabartinei kūrybai. Būna, kad įrašau kūrinius ir ilgai jų iš viso niekam, išskyrus Adamą, nerodau (šypsosi). Mano tikslas – kuo labiau išgryninti originalumą ir tai, kas esu savo muzikoje, todėl esu labai atsiribojusi nuo aplinkinių nuomonių.
– Neseniai viešėdamas Jungtinėse Amerikos Valstijose Donatas Montvydas susitiko su Tavimi. Scenoje kartu atlikote dainą. Koks tai buvo susitikimas? Ar seniai pažįsti Donatą?
– Donatas yra vienas iš tų žmonių, kurie mano muzikiniame kelyje yra padarę labai didelę įtaką. Aš jį gerbiu ir palaikau, man rūpi, kaip jam sekasi ir kuria kryptimi jis žvelgia. Tos visada degančios akys muzikai... balsas, kūrybinis talentas, tikėjimas tuo, ką daro, stiprybė ir pagarba savo veiklai. Jis nešvaisto savo talento tuštybėms. Donatą pažįstu seniai, o šį kartą ant scenos jis mane pakvietė visiškai neplanuotai. Labai norėčiau, kad Donatas atvyktų čia pagyventi ir išbandytų save, nes jo talentui nėra ribų.
– Todėl, kad turiu tokią galimybę, kuri nesimėto. Man nei laikas, nei sąžinė neleidžia užsiimti beprasmiškais dalykais. Dabar yra metas daugiau dirbti, o ne kalbėti (šypteli). Man ir šiaip nelabai aktualu, kad žmonės kalbėtų kas dieną apie tai, ką valgau, kur vaikštau ir kuo rengiuosi.
– Žvelgiant iš šono gali atrodyti, kad Tavo gyvenimas dabar nuspalvintas vien tik rožinėmis spalvomis: laimingai ištekėjai, gyveni svajonių šalimi vadinamoje Amerikoje, esi sveika ir graži. O kaip yra iš tiesų?
– Pabandysiu išversti iš anglų kalbos tokį posakį: „Tu turi viską, ko reikia tikslui pasiekti, bet tai iš Tavęs pareikalaus visko, ką Tu turi.“ Būna ir sunkių akimirkų. Mano šeiminis gyvenimas ir muzikinė karjera – du atskiri dalykai, bet jie per pusę sudaro mano visumą. Jei viena pusė svyruoja, negaliu jausti stabilumo. Adamas – dovana mano gyvenime. Visapusiškai. Niekas čia nesvyruoja. O muzikiniame kelyje dar gana toli iki tikslo, kurio siekiu.
– Ar turėjai ko nors atsisakyti dėl karjeros?
– Mano prioritetai labai aiškūs, todėl nėra sunku dėl veiklos, kurią taip mėgstu, pasitempti ar ko nors nedaryti. Bet, tarkime, vaikai... aš labai norėčiau vaikų su Adamu, bet kol kas tai dar toli.