Darbą Lietuvoje baigianti Prancūzų kultūros centro direktorė Dominique de Boisjolly ragina nesibaiminti kosmopolitizmo. Jis reiškia atvirumą: galimybę parodyti save kitiems, o patiems praturtėti svetima patirtimi. Vis daugiau atvirumo pasauliui ji pastebi ir Lietuvoje.
Dominique de Boisjolly
Dominique gimė Dižone, Burgundijos sostinėje. Ji sako labai mylinti savo šalį, tačiau likimas lėmė, kad teko gyventi klajoklišką gyvenimą, dirbti skirtinguose pasaulio kraštuose. Tai puikiai atsispindi Dominique de Boisjolly biografijoje.

Karjeros vingiai

Literatūros dėstytoja Jeano Mermozo licėjuje, kultūros patarėja Prancūzijos ambasadoje Kamerūne, Prancūzų instituto Škotijos miestuose Edinburge ir Glazge direktorė. Ji buvo ir Prancūzijos Kultūros ministerijos tarptautinių santykių departamento direktoriaus pavaduotoja, o prieš ketverius metus karjeros posūkis atvedė į Lietuvą.

D. de Boisjolly pripažįsta, kad tuomet Lietuva buvo mažai žinoma jos šalyje. Prieš atvykdama čia moteris buvo girdėjusi dvi lietuvių pavardes: Vytauto Landsbergio (kurį Prancūzijoje, anot jos, žino daugelis) ir M. K. Čiurlionio – matė jo tapytus darbus d‘Orsay muziejuje Paryžiuje.

Galimybė praturtinti save ir kitus

D. de Boisjolly sako, kad šiandien į Lietuvą atvykusiam prancūzui šalis paliktų visai kitus įspūdžius nei tuomet, kai čia persikėlė ji su vyru. Lietuva tapo daug atviresnė. Daugybė Lietuvos jaunimo jau yra lankęsi Prancūzijoje, o mūsų šalies gatvėse šiandien galima išgirsti įvairiakalbę užsieniečių minią.

„Lietuva grįžta į kosmopolitišką erdvę, kurioje jau buvo prieš tuos nemalonius istorijos įvykius. Žodis kosmopolitizmas nėra žeminamas. Dažnai manoma, kad atsivėrus pasauliui mus persmelks svetimi papročiai. Iš tiesų kosmopolitizmas – galimybė parodyti save, o priimant tai, ką vertinga duoda kiti – būdas praturtėti pačiam. Tai tinka ir kultūros sričiai. Nuo tokių mainų savitumas nenukenčia“, – mano D. de Boisjolly

Pasak ponios Dominique, šiandien Lietuva ir jos kultūrinis gyvenimas Prancūzijoje žinomi daug geriau. Ji pamini Normandijoje, Kano mieste vykusį festivalį, kur daugybė žmonių galėjo susipažinti su ten dalyvavusių Lietuvos menininkų darbais. Atsakydama į klausimą apie dabar geriausiai Prancūzijoje žinomus Lietuvos kūrėjus D. de Boisjolly vardija garsųjį avangardistą Joną Meką, režisierių Oskarą Koršunovą, dalyvavusį ne viename Avinjono teatro festivalyje. Puikiai ten žinomas ir režisierius Eimuntas Nekrošius. Šie lietuvių menininkai jau tapo bendra Europos nuosavybe.

Menininkų aktyvumas, publikos apetitas

Abejojantiesiems dėl savo, kaip mažos šalies kūrėjų, vertingumo ar kultūrinio gyvenimo provincialumo, ponia Dominique pateikia pavyzdį iš Prancūzijos TV5 kanalo. Čia prieš žinias rodomuose trumpuose intarpuose kasdien – vis kitas pasaulio miestas, o apačioje bėga ta pati eilutė: pasaulio centras yra visur.

D. de Boisjolly sako Lietuvoje sau atradusi daugybę talentų, labai turtingas pasirodė Lietuvos dailės, teatro, literatūros gyvenimas. Tiesa, su pastarąjį nemokant kalbos suvokti sunkiau, o į prancūzų kalbą vertimų nedaug.

Beje, spaudoje teko skaityti D. de Boisjolly, iš profesijos literatūrologės, nusistebėjimą, kad lietuvių literatūroje vyrauja gamtos motyvai, daugelio novelių veiksmas vyksta kaime, pabrėžiama mirties tema. Kita vertus, tai yra šios literatūros savitumas.

Ponia Dominique sako, kad vienu iš didžiausių atradimų mūsų šalyje jai ir jos vyrui tapo Lietuvos dailininkų darbai. Pora ypač pamėgo Sigito Staniūno kūrybą. Prancūzų kultūros centro vadovei didžiulį įspūdį padarė ne tik kultūrinio gyvenimo gyvybingumas, menininkų aktyvumas, bet ir publikos apetitas kultūros renginiams. Tuo, pasak pašnekovės, galima įsitikinti kad ir nuėjus į bet kurį parodos Šiuolaikinio meno centre atidarymą, kur susirenka šimtai jaunų žmonių. O juk paprastai tai būna sudėtingos parodos, kurioms suprasti reikia tam tikrų pagrindų.

Tiesa, ji pripažįsta, kad jauniems talentams Lietuvoje sunkoka dėl piniginių priežasčių, nes kultūros finansavimas nėra pastovus ir dažniausiai grįstas rėmėjų pinigais. Tačiau ši problema egzistuoja ir kitur.

Sėkmingi renginiai

Per ketverius metus Prancūzų kultūros centre buvo gausybė renginių. Iš jų D. de Boisjolly išskirtų didelio pasisekimo sulaukusias fotografijos parodas. 2003 m. Vilniuje surengta vieno garsiausių šiuolaikinių prancūzų fotografų Henri Cartier-Bressono retrospektyva net buvo pavadinta metų kultūros įvykiu. Sėkmės sulaukė ir kito garsaus fotografo Jacques‘o-Henri Lartique‘o nuotraukų paroda.

Labai populiari kasmet organizuojama prancūzų trumpametražių filmų naktis „Lietuvos“ kino teatre, bilietai į ją kaipmat išgraibstomi. Gerų atsiliepimų sulaukė iš pradžių net kolegų skeptiškai vertinta idėja surengti programą tema „Afrika Lietuvos širdyje“. Pagal ją Lietuvoje lankėsi Senegalo choreografė Germaine Acogny, viena ryškiausių šiuolaikinio šokio figūrų Afrikoje. Rodytas Afrikos kinas, klausytojus sužavėjo labai garsaus Prancūzijoje muzikanto Ba Cissoko koncertas.

Žada grįžti

Baigiantis pokalbiui, Prancūzų kultūros centro direktorė mosteli praviro lango link. Pro jį matyti žavus vidinis kiemelis su žaliuojančiais medžiais. „Vilnius yra nuostabus miestas. Rasti sostinę su tiek žalumos labai sunku“, – sako ponia Dominique. Gyvendama mūsų šalyje ji atrado Neringos grožį, lankėsi Palangoje, rengė iškylas prie Molėtų ežerų. „Sakote, kad Lietuva labai maža. Bet ji labai įvairi, nes čia yra ir jūra, ir ežerų. Dar galėtų būti ir kalnų, bet aš jų nemėgstu, man jų visai netrūksta“, – šypsosi D. de Boisjolly ir priduria, kad jiedu su vyru tapo tikrai gerais mūsų šalies turizmo agentais. Visi jų pažįstami ir draugai dabar žino, kur ir kas yra Lietuva, čia ne kartą buvo atvykę.

Grįžusi Prancūzijon ponia Dominique po kiek laiko vėl kils užsienin. Bet žada neužmiršti ir Lietuvos, kur turi daugybę pažįstamų. Be to, Lietuva nėra pasaulio pakrašty: pora valandų lėktuvu ir jau esi čia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prezidentas V. Adamkus įveikė vėžį (4)

Netrukus 91 metų sulauksiantis prezidentas Valdas Adamkus įveikė vėžį, sako medikai.

A. Jagelavičiūtė pataria, kaip neišlaidaujant įrengti stilingą ir praktišką mokyklinuko kambarį (7)

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir...

Atlikėja A. Vedrickaitė susilaukė pirmagimio ir jau išrinko vardą (33)

Žinoma atlikėja Augustė Vedrickaitė kartu su savo širdies draugu Marijumi Šeiboku susilaukė...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (509)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

J. Arlauskaitė – Jazzu rengiasi išleisti poezijos knygą (81)

Besirengdama savo ir Leono Somovo koncertams Kaune ir Vilniuje DELFI TV konferencijoje...

Top naujienos

Teroristinis išpuolis Barselonoje: mažiausiai 13 žuvo sunkvežimiui įsirėžus į minią, praneša apie įkaitų dramą nuolat pildoma (245)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

V. Adamkus: mes buvome matomi, o dabar tos lyderystės nebejaučiu (119)

Tarpusavio ginčai, smulkių, nereikšmingų skirtumų pabrėžimas, vienybės ir lyderystės stoka....

Išpuolis Barselonoje: išplatinta galimo įtariamojo nuotrauka

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Siūbuojantis Vilniaus tiltas įvarė siaubo: manė, kad jis sugrius (25)

Vingio parko tiltas ne juokais išgąsdino žmones, kai po didžiulio Robbie Williamso koncerto...

Vilniaus centre ant vejos nakvoja nuo sekmadienio: užsienio darbininkai pateko į nepavydėtiną padėtį (110)

Jau kelias dienas vilniečiai parkelyje prie Prancūzijos ambasados atkreipė į neįprastą...

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti: dėl to išvažiuoja dešimtys tūkstančių (320)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

Kelionė po Lenkijos pilis, kuriose buvo rezgami planai prieš Lietuvos kunigaikščius (4)

Kas gali būtų romantiškiau už pilis ? Ir kas gali būti įdomiau už kryžiuočių pilis? Pilis,...

Amerikiečių gydytojai: Kim Jong Uno elgesys rodo jo ligą (35)

Amerikiečių gydytojai, remdamiesi Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno elgesio analize,...

Prezidentas V. Adamkus įveikė vėžį (4)

Netrukus 91 metų sulauksiantis prezidentas Valdas Adamkus įveikė vėžį, sako medikai.

Dviejų vaikų mama mirė dėl to, kad laikėsi jai netikusios dietos (4)

Liepos 19 d. savo namuose Mandūroje, Vakarų Australijoje, buvo rasta be sąmonės parkritusi...