Tarp garbių svečių šįvakar buvo galima išvysti Renatą Mikailionytę, Alką Paltaroką, Agnę Grigaliūnienę, Povilą Miškinį-Eidukonį, L. Radzevičienę, D. Urbonavičiūtę ir kitus.
Vilniaus dailės akademijoje tik pernai tapybą baigusi menininkė dalyvavo Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalėje, „Jaunojo tapytojo prizo“ konkurse ir kitose grupių parodose. „Man įdomu matyti, kokiu paveikslu virsta mano idėjos ir žodžiai“, - sako tapytoja, kurios vaikiškas sugebėjimas stebėtis negali palikti abejingų.
Menininkės paveiksluose kuriamos netikėtos, paslaptingos, švelnaus humoro kupinos siurrealistinės scenos. Tapybos stilius primena fotorealistinę ar plakatinę poparto tapybą.
Iš vieno Dovilės paveikslo ištraukta frazė „Išmušta perspektyva“ ne šiaip gražiai skamba. Iš tiesų Dovilė tarsi „išmuša“ įprastą menininko gyvenimo ir kūrybos perspektyvą. Menininkės namuose žaidžia dukros, skamba telefonas, zuja šuniukas, vyksta tai, kas paprastai vyksta vaikus auginančios moters namuose. Ir tuo pačiu – kitaip, nes menininkė kuria ne studijoje, o čia pat, namuose. Įkvėpimo ji ieško kasdienybėje, tarsi jaukinasi rutiną ir butį.
