„Šunys ir vaikai labai panašūs. Jie visi bando nustatyti, kur tėvų ar šeimininkų ribos, – žurnalui „Tavo vaikas“ kalbėjo L. Čeprackas ir kiek vėliau pridūrė. – Nors jeigu kalbėtume apie berniukus, galėčiau pasakyti, kad „beržinė košė“ – geras atlygis už negerą elgesį. Tinkamas jos kiekis dar nė vienam nepadarė žalos.“
Gruodį išsakyta Liutauro nuomonė vėl pradėjo sklisti internete.
„Man „patinka“ tos silpnaprotės supermamos, kurios išveda lygybę tokiuose dalykuose. Nesuvokiama“, – išgirdęs, kad jo išsakyta nuomonė apie vaikų auklėjimą vėl pradėjo plisti internete, kalbėjo L. Čeprackas.
„Fizinis smurtas, kuris yra nepateisinamas, ir toks dalykas, kaip lengvas „diržo davimas“ vaikui – du skirtingi dalykai, – penktadienį bendraudamas su DELFI kalbėjo L. Čeprackas. – Nemaišykite to, kad kažkas pamiršta, jog mažas vaikas negali apsiginti. Iš viso nesuprantu, man nesuvokiama, kaip kažkas taip gali elgtis vaikų atžvilgiu. Man atrodo, kad tokius imbicilus reikėtų kastruoti.“
Didžiausia problema yra ta, kad supermamų požiūriu, mes turime pripažinti, kad vaikas yra maža asmenybė, kai taip tikrai nėra. Esminis dalykas yra tas, kad tie vaikai netrukus muš savo motinas. Ir tai vyksta jau šiandien. Aš turiu realių pavyzdžių ir realių istorijų, kaip tie vaikai, gyvenime negavę normalaus auklėjimo, nesuvaldo smurto prieš savo tėvus ir pradeda mušti juos. Kalbame apie tuos, kuriems visada viskas buvo leidžiama, kuriems glostė galvas ir sakė, kad „tu gali“, „tu pats fainiausias“, – kalbėjo Liutauras.
L. Čeprackas tikino, kad keturmetis tikrai nėra tas vaikas, kurį jis turėjo omenyje, kalbėdamas apie „beržinę košę“. „Kalbėkime apie tai, jog „beržinės košės“ galėtų gauti aštuonerių ar dešimties metų vaikas. Bet pliaukštelėjimas ranka per užpakalį... Nuo jo dar nė vienas neatsidūrė ligoninėje, – savo nuomonę dėstė virtuvės šefas. – Nekalbėkime apie antžmogius.“
42-ejų L. Čeprackas, auginantis pusmečio metukų dukrytę ir aštuonerių podukrą, iškėlė klausimus: „Ar yra Jūsų tarpe vyrų, kuriems daugiau nei 30-35 metai, kurie vaikysėje nėra gavę diržu per užpakalį? Kodėl reikia eskaluoti mano žodžius? Kuo mane darote? Kėdainių monstru?“
„Užduokime klausimą visiems žmonėms, vyresniems nei 21-eri metai, ar jie nėra gavę diržo? Ir kas tas „diržas“ buvo? Bandymas užmušti? Ar tai buvo priemonė, kuri, sakykime, išvedė refleksą, kad jei tu elgsies taip ar anaip, neklausysi savo tėvų, tau šiek tiek teks gauti per užpakalį. Juk, manau, nė vienas tėvas, mušdamas savo vaiką, nejautė malonumo. Tai lygiai tokia pati kančia ir tėvui, bet kartais žodžiai tiesiog neveikia“, – tikino pašnekovas.
Pokalbio metu L. Čeprackas net kelis kartus pakartojo, kad šiuo metu paplitusi auklėjimo sistema, kuomet mažamečiams vaikams niekas nedraudžiama, jam nepriimtina. „Tie nevykėliai tuoj raškys savo šitos didžiulės problemos vaisius. Tėvai su savo supervaikais nesusitvarko. Mes tai matome visur aplinkui“, – kalbėjo Liutauras.
Kėdainių tragedijos sukrėstas Liutauras prisiminė ir dar kelis pavyzdžius, kai motinos ir tėvai žiauriai elgėsi su savo nepilnametėmis atžalomis: „Kai kurie žmonės neverti žmogaus titulo“.
„Labai džiaugiuosi, kad pas mane namuose – vien mergaitės ir man nereikia taikyti tokių bausmių“, – pabrėžė Liutauras. Tiesa, tai, jog, jo nuomone, „beržinė košė“ yra auklėjimo priemonė, skirta berniukams, jis pabrėžė ir interviu „Tavo vaikas“ metu, nurodydamas, jog mergaites reikia auklėti švelniau.
Visą interviu su Liutauru Čepracku apie tėvystę skaitykite čia!
