“Negaliu garantuoti, kad kada nors "Turboreanimacija" sugrįš į sceną, - sako Kastis. Taip jau įvyko – vieni grupės nariai susirado neblogus darbus, kiti nutolo nuo tokio pankroko supratimo, kokį jį suvokdavo "Turboreanimacija".
Prieš dvejus metus Kastis porai savaičių užsidarė namuose. “Kai pagaliau išsiveržiau iš už keturių kambario sienų, pirmasis N-14 albumas “Penktadienis” jau buvo mano mintyse, - pasakoja Kastis. Kai šį albumą išleido "Jam Records", prasidėjo naujos grupės N-14, savo muzikoje derinančios pankroką, disko ir hiphopą, klajonės ir klystekliai. “Gėrėm, rūkėm ir linksminomės”, - toks buvo jaunųjų sostinės hedonistų gyvenimas.
Prabėgus metams, Kasčio gyvenimas apsivertė aukštyn kojom – jis dienų dienas leisdavo skaitykloje, o vakarais kartu su Ūkio ministerijoje dirbusiais bičiuliais iki išnaktų prie alaus bokalų aptarinėdavo ne sporto naujienas ar sekso subtilybes, bet politines aktualijas.
“Apie “Williams” atėjimą galima ir knygą parašyti”, - vieną vakarą pasakė Kasčio bičiulis. “Ne tik knygą, bet ir albumą”, - atsakė jam Kastis ir vėl porai savaičių užsidarė savo bute. Rezultatas – albumas “Nafta”, kurį išleido nepriklausoma muzikos firma “Guru Records”. Šį kartą dainas apie “žolę” pakeitė revoliuciniai lozungai, kviečiantys “lakūnams atiduoti naftą” ir siekti geresnio gyvenimo.
“Taip, aš esu revoliucionierius, - šypsosi Kastis. –Tiesa, nesu Če Gevara ir su automatu po Lietuvos miškus nebraidžiosiu. Aš kuriu dainas, kurios net skaudesnes nei AK-47 kulkos”.
Chm, galima pagalvoti, kad Kastis paniro į politikos drumzles. Tai nebūtų visiškai teisinga, nes dabar, prasidedant vasarai, jį dažnai galima sutikti sostinės gatvėse – truputį įkaušusį, apsikabinusį įspūdingų duomenų blondinę ir besišypsantį. Nepanašu į revoliucionierių, ar ne?
