- Tai – pirmas gimtadienis, kurį po ilgo laiko švenčiau Lietuvoje su savo senais, gerais kolegomis ir dainininkais. Paprastai vis sutampa su darbais, todėl švenčiu su kolegomis. Savo trisdešimtmetį paminėjau Frankfurte, pernai – Šveicarijoje. Fantastiška visus vėl matyti vienoje vietoje (šypsojosi).
Su daugeliu draugų ryšius palaikome tik elektroniniais laiškais, vienas kitą matome tik kompiuterio ekrane. Mažai Lietuvoje būnu – kai statomos operos ar dalyvauju kažkokiuose projektuose.
Labai džiaugiuosi dėl „Stiklių“ viešbučio šeimininkų dosnumo ir svetingumo, kurie mielai sutiko surengti man vakarėlį. Visada, atvykęs į Vilnių, pas juos apsistoju ir jaučiuosi kaip namuose.
- Ar savo gimimo dieną pagalvojote, ką Kristaus amžiaus sukaktis jums simbolizuoja?
- Labai prasminga sukaktis (nusijuokia). Matyt, tas 33 metų – tai pereinamasis laikotarpis. Pagalvojau, kad jaučiuosi nepaprastai.. Myliu savo amžių... Nenorėčiau būti jaunesnis, nes svarbiausias dalykas, kuris atkeliauja su amžiumi – patirtis. Tai – didžiausias turtas: stovi ant abiejų kojų, žinai, kas esi ir ko nori, nėra blaškymosi. Aš esu viskuo patenkintas!
- Galbūt yra dalykų, kuriuos tikėjotės nuveikti, tačiau dar jie neišsipildė?
- Aišku, galima visuomet norėti daugiau ir turėti didžiules ambicijas, tačiau kuo didesnės ambicijos, tuo sudėtingiau gyventi. Man atrodo, kad mano kūrybinis gyvenimas spalvingas - gaunu vis daugiau pakvietimų dainuoti gerus vaidmenis geruose teatruose.
Pamenu, kad tik atvažiavęs į Londoną, labai išgyvenau, o dabar viskas savaime klostosi, be plėšymosi, kabinimosi į viską nagais ir dantimis. Žingsnis po žingsnio dainuoju, mane kviečia ir ko daugiau reikia?
- Galbūt turite neišsipildžiusių norų asmeniniame gyvenime?
- Kaip jau sakiau, didelių ambicijų gyvenime neturiu, noriu, kad su manimi kuo ilgiau būtų man mieli žmonės, mano draugai, būčiau sveikas. Norisi susitvarkyti savo buitį, pabaigti remontą, statybas. Turbūt kiekvieno žmogaus, kuriam virš 30 metų, tai - gyvenimo periodas, kai nusėdi, norisi susisukti savo lizdą. Mano gyvenime lygiai taip pat – yra buities.
- Kur yra tikrasis jūsų lizdas, namai?
- Namų sąvoka gana abstrakti. Namai man - ne kažkoks adresas, o dvasinis jaukumas. Tokios specialybės žmonės moka turėti daugiau namų ir paversti net viešbučio kambarį savo laikinu lizdeliu. Kažkaip išmoksti gyventi... Gyveni, paskui išvažiuoji į kitą vietą, bet visą laiką širdyje yra kažkokia vieta, kur gali sugrįžti. Ten yra tavo tvirtovė.
Nors aš gyvenu Londone, ten - mano namai, bet praėjusiais metais juose praleidau tik tris mėnesius. Visą laiką aš kažkur išvažiavęs, gastrolėse, repetuoju, pasirodau spektakliuose. Pagalvojus iš romantiškosios pusės, mano namelis yra Prancūzijoje. Tai - oazė, į kurią aš pabėgu, labai svarbi vieta... Iš tiesių, nes ten nemažai darbo įdėta mano rankomis, įgyvendintos mano idėjos. Aišku, nuvažiuoju ir į Kauną, pas mamą, ten irgi mano namai.
- Gal galite prisiminti savo įspūdingiausius gimtadienius?
- Kartą dainavau Londone su didžiuliu choru ir orkestru ir mes atlikome Giuseppe Verdi „Requiem“. Gimtadienis ir „Requiem“ – labai simboliškas dalykas... Prieš koncertą mes visi repetavome ir apie du šimtai žmonių man padainavo ilgiausių metų.
Smagiai atšvenčiau ir trisdešimtmetį Frankfurte. Surengiau jubiliejinį vakarėlį, į kurį susirinko žmonės, su kuriais dirbau operoje, taip pat – nemažai lietuvių muzikantų, draugų.
- Kokiomis dovanomis jus nustebino draugai šiais metais?
- Nesureikšminu materialių dovanų, bet gavau labai gražių siurprizų, kurie primins tą vakarą: „Blood Bowl“ žaidimą, įrėmintų nuotraukų ir, žinoma, daug gėlių, tačiau didžiausia dovana – atėję žmonės.. Kita vertus, man gi visa tai reikės tampyti (nusijuokė). Dabar galvoju, kaip aš viską parsivešiu į Londoną (nusijuokė).
- Kur gimtadienį švęsite kitais metais?
- Kitais metais per gimtadienį dirbsiu Liono mieste, todėl vėl pakviesiu kolegas. Aišku, labai gaila, kad su manimi dažnai nebūna tų tikrųjų draugų iš studijų laikų, tų, kuriuos pažįstu daugiau nei penkiolika metų. Jie gyvena Lietuvoje.
Dabar manęs laukia kitas didelis jubiliejus – organizuoju mamos šešiasdešimtmetį. 2008 metai - jubiliejų metai, nes buvo mano sesers vyro 40 metų jubiliejus, galų gale, ir daugeliui mano draugų sueina 33-eji (nusijuokė).
- Netrukus vėl išvykstate į Londoną?
Išskrendu ketvirtadienį. Esu užimtas, laukia įvairūs koncertai. Vienas iš jų vyks Londono stadione ar atvirame parke, į kurį susirinks apie 40 tūkst. žmonių.. Sugrįšiu tik vasaros pabaigoje..
