Paskutiniu Marijono pranešimo akcentu tapo jo klausimai, į kuriuos vėliau atsakinėjo kartu su juo prieš auditoriją sėdėję jo kolegos: „Kur yra ta riba? Kiek mes turime būti tolerantiški?“

„Visos šitos temos, kai jos susijungia į vieną, verčia vartytis galvą. Rodos, nieko nesuprasi“, – pradėjo kalbėti Dominykas Vaitiekūnas, neseniai žengęs žymų pėdsaką paliksiantį žingsnį. Vyras nepabijojo paviešinti atviro prisipažinimo apie savo orientaciją.

Dominykas savo kalbą pradėjo išvardydamas tris tolerancijos stadijas: „Pirmoji stadija, man atrodo, yra pakantumas. Nes tolerancija yra tai, kai jau reikia veikti. Trečioji stadija – brandi visuomenė. Kol nėra pirminės stadijos, mažuma tikrai negali išeiti į gatves ir sulaukti daugumos pritarimo“.

Nuotaikingai apie rimtus dalykus prabilęs D. Vaitiekūnas paklausė auditorijos: „Kam iš jūsų atrodo, kad mąstote teisingai?“ Paprašęs pakelti rankas taip išreiškiant teigiamą atsakymą, Dominykas suskaičiavo, kad čia ne tiek jau ir daug tokių. Tiesa, vos sužinojęs rūpimą atsakymą, rėžė: „O man atrodo, kad dažnai mąstau teisingiau už kitus“.

Dominykas apie toleranciją kalbėjo remdamasis savo patirtimi ir nevengė viešai išsakyti savo trūkumų: „Labai emociškai susierzinu dėl kai kurių nuomonių ir tada pradedu galvoti, kad norint priimti tą kitokį žmogų, reikia iškonstruoti tą dalyką iš galvos, kad aš mąstau net teisingiau už kitus. Manau, kad toks mąstymas trukdo“.

Vis dėlto, net ir žinodamas, kad taip galvoja, Dominykas dirba su savimi ir stengiasi save perauklėti. „Vietoje to, kad ginčyčiausi, bėgu naudotis „Google“ paieška, – šyptelėjo D. Vaitiekūnas. – Ir tai padeda. Žinokite, vėliau ne ginčytis, o pasibučiuoti ar išvirti arbatos kažkam norisi. Man taip staiga pasidaro lengviau priimti kitą nuomonę, žmogų, pažiūras.“

Tiesa, kalbėdamas apie toleranciją, Dominykas nustebino auditoriją rėždamas, kad dažnai savęs tokiu nelaiko. „Tolerancija nėra šiaip sau nuostata, kurią įsikali mokykloje, o didžiulis darbas. Šitas darbas neturi taško A ir taško B, – apie nuolatinį darbą kalbėjo Dominykas. – Nėra veino „normalumo“ muzikoje, nėra vieno „normalumo“ dailėje. Niekur nėra. Ir ačiū Dievui, kad jo nėra.“

Penktadienio popietę vykusioje diskusijoje garsūs žmonės prabilo apie toleranciją ir dalijosi savo asmeninėmis patirtimis. Garsiai kalbėdami apie visuomenės ydas, pranešėjai ir diskusijos dalyviai siekė, kad tolerancija perkoptų tik teorinį lygmenį. Anot jų, daugelis sakosi esą tolerantiški, tačiau iš teorinės tolerancijos sunku pasiekti vaisių. Tik leisdami tolerancijai vešėti ir veikdami, anot Marijono, Dominyko, Justės, Gyčio ir kitų diskusijos dalyvių, pasieksime tikrąją toleranciją ir tapsime tikrai tolerantiška šalimi.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (811)