Andrius Žebrauskas pastaruoju metu daugiau laiko praleidžia ne teatre ar televizijoje, o vesdamas teatrinės improvizacijos seminarus. Ir nors jam įprastesnis paciento vaidmuo (darboholizmo metais dukart per metus tekdavo pagulėti ligoninėse) nuo stereotipiško požiūrio į darbą gruodį aktorius pradės gydyti sveikatos priežiūros įstaigų vadovus.
Andrius Žebrauskas
© LNK
„Dabar esame suaugę, protingi, reikšmingi, padorūs, turtingi. Bet ar jaučiame tokį gyvenimo džiaugsmą ir tokią išraiškos laisvę kaip vaikystėje? Ne!“– DELFI sakė aktorius.

Tėvai, darželis, mokykla mus kišo į rėmus: netriukšmauk, nelakstyk, nukrisi, sudaužysi, tu neturi klausos, nedainuok, neklysk, būk geresnis, gausi bloga pažymį ir t.t. Taip tapome protingi ir solidūs medinukai. Mums reikia išgerti, kad galėtume bendrauti, kvailioti, verkti, juoktis, negalvoti kaip atrodom ar pamilti vienas kitą.

„Paskaičiuota, kad vaikai naudojasi centru, atsakingu už emocijas, spontaniškumą, kūrybiškumą ir tik 5 proc. - intelekto potencialu. Mokykloje šis santykis išsilygina, o baigus aukštąsias susikeičia vietomis. Emociniam centrui lieka tik 5 proc., dėl to mes netenkam gyvenimo džiaugsmo, spalvingumo, kūrybingumo, energijos“, - teigė A.Žebrauskas.

DELFI Bet kaip tai susiję su vadovavimu, pavyzdžiui, gydymo įstaigai?

A.Žebrauskas: Dirbti su žmonėmis reiškia bendrauti, o ne įsakinėti kaip kokiam tironui. Bendravimas turi būti spalvingas, įdomus ir teikti malonumą. Jei vadovavimas našta, reikia keist požiūrį arba nevadovaut.

Per teatrinės improvizacijos seminarą žmogus atgaivina emocinį centrą, atgauna balansą.

DELFI: Kokios profesijos atstovai nepasiduoda tokiems mokymams?

A.Žebrauskas: Tai priklauso ne nuo profesijos, o nuo žmogaus nuostatos, kiek jis atviras ir pasiruošęs priimti.

DELFI: Ar palengvėja vadovams, nusimetus statuso ir asmeninio reikšmingumo kuprą?

A.Žebrauskas: Beje, statusas – viena iš seminaro temų. Ji gana plati, gvildenama ir teoriškai, ir praktiškai.

Palengvėja suvokus, kad statusas yra dinamiškas. Jis turi keistis priklausomai nuo aplinkybių. Sustingęs statusas, pavyzdžiui tik „aukštas“ ir „reikšmingas“ yra našta.

DELFI: Pats susigalvojote seminaro programą ar konsultavotės su kitų sričių specialistais?

A.Žebrauskas: Dirbu pagal vieno iš teatrinės improvizacijos pradininkų Keith Johnstone sistemą. Ir pats domėjausi, ir buvau nuvažiavęs į jo teatrinės improvizacijos mokyklą Kanadoje, Kalgaryje.

DELFI: Kada kilo mintis dar ir tuo užsiimti?

A.Žebrauskas: Nuo 1997 metų, kai Rūta Vanagaitė į tarptautinį „Life“ festivalį sukvietė teatrinės improvizacijos pedagogus, subūrė grupę aktorių ir mes tos improvizacijos mokėmės.

Paskui buvo teatriniai improvizacijos pasirodymai, televizijos laida „Pagauk kampą“, o dabar tęsiasi kaip seminarai.

Teatrinė improvizacija tapo improvizacija gyvenime, jos pratimai naudojami kasdieninėse situacijose ir tai labai pagerina gyvenimo kokybę.

K.Johnstone taip pat veda tokius seminarus ir jo klientų diapazonas labai platus – nuo kompanijos „Boeing“ darbuotojų, kurių mokymams išleidžiama labai daug pinigų, iki kalinių, kuriems tokie seminarai vedami nemokamai.

DELFI: O jums su nuteistaisiais teko dirbti?

A.Žebrauskas: Kol kas ne, bet planuoju tokius nemokamus užsiėmimus. Nuteistieji atriboti nuo išorės, tačiau galėtų atskleisti savo vidines kūrybines galias ir užsiimti improvizacija, vaidyba, būdami ten praskaidrinti savo gyvenimą, kad jis taptų spalvingesnis.

DELFI: Ar „Sveikatos politikos centro“ inicijuotuose seminaruose išmokę jūsų siūlomų metodų gydymo įstaigų vadovai darbuotojams galėtų sušvelninti įtampą? Apklausų duolmenimis, ją sukelia ne tik tiesioginis jų darbas, bet ir visuomenės nepasitikėjimas, nuolatiniai kaltinimai.

A.Žebrauskas: Žaviuosi gerais gydytojais, ypač chirurgais. Jiems suteikta mažesnė teisė klysti nei pavyzdžiui man, aktoriui. Susimauti operuojant ne tas pats kas susimauti vaidinant... Bet mažiau stresuoti bendraujant tikrai galima išmokti.

Kiek pažįstu medikų, visi jie šaunūs žmonės. Ir iš tiesų jų krūvis – labai didelis, pradedant nuo to, kad šitiek laiko reikia mokytis, baigiant didžiule atsakomybe ir jos neatitinkančiu atlyginimu. Plius dar tas nesėkmių, negatyvių dalykų eskalavimas.

DELFI: Ar esate vaidinęs gydytoją?

A.Žebrauskas: Ne, niekada.

DELFI: Daug laiko praleidote ligoninėse?

A.Žebrauskas: Buvau maksimalistas, nepakantus, aršus, todėl dažnai sirgdavau skrandžio opa, padidėjusiu skrandžio rūgštingumu.

DELFI: Dabar, kaip suprantu, jūs jau irgi truputį gydytojas?

A.Žebrauskas: Gražiai čia jūs pasakėt: (pompastiškai) dvasios gydytojas!

DELFI: O jei rimtai - ar per kelias dienas įmanoma pakeisti požiūrį į save, kitus?

A.Žebrauskas: Net ir vienos dienos seminare galima atrasti savo talentų, savybių, kurių nežinojai turintis. Neskaitau teorinių paskaitų, žmonės tuos improvizacijos principus išbando praktiškai, o paskui gali visą gyvenimą naudoti, tobulinti.

Kai 1997 metais sispažinau su improvizacija, mano paties gyvenimas labai pasikeitė – pasidarė žymiai lengviau, smagiau gyventi, stresas sumažėjo ir skrandžio rūgštingumas taip pat.

DELFI: Įmonės darbuotojams vis dažniau užsakomi įvairūs mokymai, seminarai. Kaip manote, kodėl?

A.Žebrauskas: Aš manau, žmonėms jau nebenori tik dirbti. Lietuviams būdingas rūstus, žiaurus darbštumas, tačiau jau praėjo 16 metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo, gyvenimo kokybė gerėja, todėl populiarėja ir auga visokių mokymų populiarumas.

DELFI: Kokią dalį jūsų gyvenimo jie užima?

A.Žebrauskas: Dabar didesnę, negu teatras, nes man tai labai įdomu. Tas darbas man teikia malonumą, džiaugsmą. Ir apskritai kuo toliau, tuo labiau darbą suvokiu kaip poilsį, gyvenimo būdą, užsiėmimą, kuris teikia džiaugsmą ir už tai dar gaunu pinigus.

DELFI: O jei užsakymų daugiau, nei laiko? Ar esate nusistatęs ribą?

A.Žebrauskas: Dar ne. Tačiau žinau viena – visada ilsėsiuosi. Pinigai svarbu, bet yra ne pirmoje vietoje. Na, sakykim, antroje. Dėl pinigų neatimsiu iš savęs gyvenimo džiaugsmo.

DELFI: Nesate iš tų, kurie didžiuojasi, kad dirba be laisvadienių, kone visą parą.

A.Žebrauskas: Taip darantys kasa sau duobę.

DELFI: O jums per patirtį tas suvokimas atėjo ar visada sveikai žiūrėjote į gyvenimą.

A.Žebrauskas: Ne, ne – aš anksčiau buvau darboholikas, neišlįsdavau iš teatro nuo ryto iki vakaro.

Teatras suryja visą laiką. Dar žiemą pradedi repetuoti ir paskui išlendi iš teatro ir žiūri, kad lapai jau išsiskleidę... Galvoji, kur pavasaris, kodėl aš jo nemačiau? Vienas toks pastebėjimas, kitas, tada ateina suvokimas, kad nori tą pavasarį pamatyti, užuosti bundančią žemę.

Sako, kas penkerius metus reikia keisti darbą. Aš teatre jau 24 metus ir tai, ką įgijau, galiu panaudoti kitaip, dirbdamas su įvairiausiais žmonėmis.

Galų gale ir pats mokausi. Bent vieną kartą per mėnesį stengiuosi išvažiuoti į kokį nors seminarą. Pavyzdžiui NLP – neurolongvistinio programavimo sistemos kursus arba dabar važiuosiu į Gabrielle Roth penkių ritmų šokio užsiėmimus.

DELFI: Gali būti, kad dėl mokymų mesite teatrą, televiziją, kitus darbus?

A.Žebrauskas: Nenoriu spėlioti. Tikiu, kad ilgainiui darysiu tik tai ką noriu daryt.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

D. Montvydas iškeliavo į UNICEF misiją Malavyje: svarbu pabėgti nuo savo ego (22)

Šiandien į Malavį išskrido didžioji dalis septintąjį kartą rengiamos gerumo misijos „Už...

Menininkas M. Zaveckas vedė savo išrinktąją: pasidalijo romantiška pasipiršimo istorija (20)

Saulėtą šeštadienio popietę Vingio parko botanikos sode menininkas Marius Zaveckas ir Alina...

Neįprastas krepšinio rungtynes Rygoje stebėjo garsūs šalies vyrai (50)

Penktadienį Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė pradėjo kovas...

Savo vestuvių šokiui A. Adamovič ir Ž. Gečas pasirinko garsųjį hitą „Despacito“ (44)

Rugpjūčio 9 dieną aukso žiedus sumainę atlikėjai Anžela Adamovič ir Žygimantas Gečas po...

Prezidentas V. Adamkus įveikė vėžį (90)

Netrukus 91 metų sulauksiantis prezidentas Valdas Adamkus įveikė vėžį, sako medikai.

Top naujienos

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (12)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (430)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

Vasarą keiksnoja, o ji Palangai jau atseikėjo daugiau pinigų (1)

Ši vasara, kaip ir kitos, Palangos miesto rinkliavų centrui (PMRC) yra darbinga, sako PMRC...

R. Sadauskas-Kvietkevičius. Liūdnas teroristų likimas (97)

Terorizmas nekeičia pasaulio ir tai labiausiai erzina pačius teroristus, kurie bando įsivaizduoti,...

Gyvai / Intriguojanti kaimynų akistata: Latvija – Lietuva (50)

Kontroliniame trijų komandų turnyre Rygoje akis į akį stoja dviejų Europos čempionatui...

Artėjančios karinės pratybos gali vėl pakurstyti įtampą Korėjos pusiasalyje (1)

Šiaurės Korėja i ir Jungtinėms Valstijoms apsikeitus piktais grasinimais imtis karinių veiksmų,...

Patarimai ruošiantis dviračių žygiui ar maratonui: kai ko galite pasimokyti ir iš vaikų

Skaudančios kojos, varvantis prakaitas ir nuo sėdynės geliančios kirkšnys – taip gali atrodyti...

Darbas, kuriame jaunystė – abejotinas privalumas (4)

Tarp jaunų parlamentarų rinkėjai dažniausiai mini didžiųjų partijų lyderius, o kiti jauni...

Gelbėtojai įspėja: šeštadienį vakare siaus škvalas, stambi kruša (45)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad šeštadienį šalį siaubs audra.

Ar vyrų vaisingumui tiksi biologinis laikrodis? (3)

Daugelį metų tvyrojo įsitikinimas, kad moterų kiaušialąstės sensta, o spermatozoidai – ne....