1918 m. Vasario 16-osios aktas paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių, tap jų ir pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Tai tik keli faktai.
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ečiui buvo sukurtas dokumentinių valdybinių filmų ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“. Pirmoji iš aštuonių dalių – „Antanas Smetona“.
Nupūskite dulkes nuo senų istorijos vadovėlių, panašu, kad pamatę šias istorijas apie žmones, sukūrusius Lietuvą, vėl susigundysite juos atversti ir pasigilinti į Lietuvai svarbių asmenybių gyvenimą.
Pirmąjį Lietuvos prezidentą įkūnijęs aktorius Ramūnas Šimukauskas DELFI pasakojo, kad nesiekia atkurti kiekvienos A. Smetonos manieros, balso tembro ar kitų asmeninių subtilybių. Anot jo, jis siekia, kad jo įkūnijamas prezidentas atitiktų amžininkų liudijimus ir savo buvimu bei veiksmais įtikintų žiūrovus.
– Ramūnai, ar ruošiantis tokiems vaidmenims, kuriuose tampate ne šiaip personažu, o istorine asmenybe, reikia specialiai ruoštis?
– Neabejotinai. Tuo žmogumi reikia pasidomėti. Juolab, kad aš įkūnijau Antaną Smetoną, apie kurį turbūt visi lietuviai turi savo nuomonę: vieni teigiamą, kiti ne, treti dar kokią nors. Kad ir kaip – visi žino, kas jis buvo ir ką jis darė.
Manau, kad tokiu atveju aktorius taip pat turi turėti savo nuomonę, kad galėtų įkūnyti tam tikras charakterio savybes ar perteikti sprendimus. Reikia žinoti ne tik konkrečius įvykius, bet ir visą istorinį foną, politinę situaciją, bręstančius karus ir panašiai.
– Ar per visą aktoriaus karjerą pirmą kartą tapote prezidentu Antanu Smetona?
– Pirmą kartą tokia garbė ir atsakomybė teko prieš trejus metus teatre. G. Jankus buvo parašęs pjesę „Kybartų aktai“ apie paskutiniuosius A. Smetonos sprendimus 1940-ųjų birželio 15-ąją. Pagal ją režisierius Vytautas Balsys pastatė spektaklį, kuriame teko vaidinti.
Antaną Smetoną įkūnijau ir seriale „Laisvės kaina. Savanoriai“. Kai buvo parodyta pirmoji serija, atėjo mano kaimynė, kuri turi dar kitą kaimynę, prisimenančią A. Smetoną. Ši močiutė paprašė, kad mano kaimynė perduotų man, jog esu labai geras prezidentas, kaip „tikras“.
– Kaip įkūnyti tokių asmenybių charakterio bruožus, kalbėjimo ar būdo manieras?
– Nepretenduoju į dokumentiką. Juk mano tikslas nėra visiškai tiksliai atkurti, kaip jis vaikščiodavo ar kalbėdavo. Apskritai, tai sužinoti praktiškai nebeįmanoma, nes visa turima archyvinė medžiaga yra gana neaiški: vaizdo įrašai pagreitinti, vaizdas neaiškus.
Jį kuriu per savo matymą: kaip turėjo elgtis ir atrodyti tas žmogus, kuris tuo metu valdė valstybę ir apie kurį mes žinome labai daug įvairių istorijų. Žinoma, kurdamas šį vaidmenį atsižvelgiu ir į žiūrovo lūkesčius, ar ir jiems mano vaizduojamas prezidentas pasirodys įtikinantis.
– Jei Jūs būtumėte buvęs A. Smetonos vietoje. Ką darytumėte kitaip?
– Labai sudėtingas klausimas. Nors taip, aišku, mes visi čia dabar galime kalbėti, kad 1940 metais reikėjo priešintis rusų invazijai, nors patys suprantame, kad tas pasipriešinimas būtų buvęs simbolinis ir ta okupacija vis tiek būtų įvykusi.
Jį kuriu per savo matymą: kaip turėjo elgtis ir atrodyti tas žmogus, kuris tuo metu valdė valstybę ir apie kurį mes žinome labai daug įvairių istorijų.
O kaip aš pasielgčiau, jei atsidurčiau toje vietoje, tuo metu ir nežinočiau visos istorijos 70 metų į priekį? Nežinau... Galbūt taip pat.
– Ar mokykloje buvote vienas tų, kuris kėlė ranką per istorijos pamoką?
– Mane labiau domino senųjų civilizacijų istorija. Istorija patiko, tačiau Lietuvos istorija tikrai mažiau nei pasaulio. Tikrai nesakau, kad esu tarpukario istorijos žinovas, tačiau dabar, filmuojantis ir skaitant scenarijų, gerokai pagilinu žinias.
– Ar šis filmas yra geriau už istorijos vadovėlį?
– Nenoriu sakyti: „neskaitykite, vaikai, vadovėlių, žiūrėkite filmą“. Vadovėlis tikrai išsamiau paaiškina visą istoriją, tačiau šiame filme kūrėjai stengėsi ne tik atskleisti faktus, bet ir pagardinti juos mažytėmis detektyvinėmis meilės istorijomis, kurios vyko ar galėjo įvykti tuo metu. Manau, kad šios smulkmenos istoriją paverčia patrauklesne. Butent todėl aš paaugliams tikrai rekomenduoju žiūrėti šį filmą.
Na, bet vadovėlį vis dėlto reiks perskaityti, iš šito filmo egzamino neišlaikysite.
– O jei Jums dabar tektų laikyti egzaminą iš tarpukario Lietuvos istorijos. Kaip manote, ar išlaikytumėte?
– Nemanau. Man atrodo, reiktų perskaityti vieną kitą knygą (šypteli).
DELFI pristato bendrą LRT ir prodiuserinės kompanijos „Singing fish“ projektą – 8 filmų ciklą apie Lietuvai svarbius asmenis. Pirmąją ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ dalį „Antanas Smetona“ LRT žiūrovai išvys vasario 16-ąją.
