Vilniuje reziduojantis kaunietis. Taip būtų galima pavadinti vieną ryškiausių Atgimimo šauklių, kultinės pankroko roko grupės „Antis“ įkūrėją, architektą Algirdą Kaušpėdą.

Jis teigia iki šiol jaučiantis ypatingą ryšį su Kaunu, ne tik iš šalies stebi mieste vykstančius procesus, bet ir juose dalyvauja. DELFI ketvirtuoju pagal įtakingumą šalies visuomenininku išrinktas A. Kaušpėdas – aktyvus visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ narys.

Kas paskatino sostinėje gyvenantį garsų architektą nuolat grįžti į Kauną? Kaip jis, žvelgdamas iš šalies, mato šio miesto potencialą ir ką galvoja apie jo suklestėjimo perspektyvas?

- Jau kurį laiką gyvenate ir dirbate sostinėje, bet dalyvaujate judėjimo „Vieningas Kaunas“ veikloje. Ką jums reiškia šis miestas?

- Sentimentai Kaunui labai stiprūs, jaučiu didelę meilę ir atsidavimą Kaunui. Čia pragyvenau 27 metus, tai buvo didelis ir labai atsakingas mano gyvenimo etapas, kuriame subrendau, gimė mano vaikai ir nuostabus atgimimo judėjimas.

Kaunas visada yra mano akiratyje. Kai tik galiu, stengiuosi jį aplankyti, stebėti jo pokyčius.

Be galo džiaugiuosi, kad šis miestas jau antrus metus stebina savo sparčiu atsigavimu. Kai bendrauju su kauniečiais, jaučiu, kad pagaliau atsiskleidė naujos gyventojų energijos. Žmonės nori tvarkytis, tam sudaromos atitinkamos sąlygos. Pastaruoju metu labai stipriai „sujudėjo“ nekilnojamojo turto plėtotojai, kaip architektas matau, kiek Kaune iškilo naujų pastatų, objektų ir kiek jų dar statoma. Galių drąsiai pareikšti – dabartinis Kaunas mane tikrai džiugina.

- Sveikindamas Kauno studentus Rugsėjo 1-osios proga siuntėte jiems labai svarbią žinią – linkėjote susitapatinti su Lietuva, suvokti, jog esate Lietuvos valstybė: „Aš esu Lietuvos šeimininkas. Aš ateinu kelti savo kraštą, savo miestą lyg aukščiausių pasaulio standartų. Aš tai darysiu, nes man tai įdomu, nes aš to noriu, nes aš esu Lietuva, aš esu Lietuvos valstybė.“ Sakėte, kad kiekvienas jaunas žmogus turi jaustis lyderiu, pažangos ir gėrio nešėju. Kokią reikšmę teikiate šio miesto akademiniam jaunimui?

- Kaunui labai svarbu mieste išlaikyti jaunimo potencialą. Kad šie jauni žmonės „užsikabintų“ ir čia kurtų pradedančiąsias įmones, įsilietų į gyvenimą.

Šis jaunimas gali Kauną padaryti išskirtiniu miestu Rytų Europoje. Matau, kaip šia linkme dirbama Kauno technologijos universitete, nuolat bendrauju su šios aukštosios mokyklos rektoriumi profesoriumi Petru Baršausku.

Per Rugsėjo 1-osios iškilmes kalbėjau, kad reikia suasmeninti Lietuvą, suvokti, jog tai – tavo šalis, kad pats esi Lietuva. Būtina įsisiūti bambagyslę su savo šalimi.

Dar gajus sovietinių laikų požiūris, kad yra valdžia, o mes, eiliniai žmonės, esame tik žaisliukai, nieko negalime ir nesprendžiame.

Viskas yra kitaip. Užtenka laisvės dirbti, augti ir klestėti. Tereikia to norėti pačiam.

- Ką daryti, kad studijas baigusiems specialistams Kaune būtų sudarytos sąlygos dirbti ir veikti? Kaip išvengti perspektyvaus jaunimo emigracijos į užsienį ar šalia esantį Vilnių?

- Manau, reikėtų specialios programos, suprantu, kad ir savivaldybė to nori. Turi būti glaudžiau bendradarbiaujama su verslu, kad jis būtų plečiamas ir Kaune toliau būtų kuriamos darbo vietos. Ne paslaptis, kad šioje srityje iki šiol mažai kas buvo daroma. Mieste trūko ir tebetrūksta modernių biurų, verslas buvo orientuotas tik į prekybos įmones.

Kaunas visada buvo miestas, turintis stiprią elektronikos pramonę, išmanių inžinierių ir projektuotojų. Tai buvo labai darbingas miestas, jame gimdavo itin daug idėjų.

Tai buvo miestas, kuriame gaminta ypač „kieta“ produkcija, įvairūs elektroniniai įrenginiai, aukštųjų technologijų komponentai. Veikė Radijo gamykla, Kauno radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo institutas ir t.t.

Mums reikėtų tai grąžinti pasitelkiant ne tik savivaldybę, bet ir Vyriausybę. Turime gaminti itin aukštos pridėtinės vertės produkciją, kuriai reikia žinių ir didelio kūrybiškumo.

Džiugu, kad tai jau daroma. K.Baršausko g. iškilo Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnis, jame telkiamas mokslinis potencialas.

Miestas orientuojamas į mokslą, Kaunas laimėjo konkursą Nemuno saloje steigti Mokslo ir inovacijų centrą. Mano nuomone, tai paskatins proveržį, formuos miesto įvaizdį.

Labai svarbu, kad visi pajustų, jog turime gyventi iš mokslo. Dabar kitų alternatyvų tiesiog nėra. Juk nepradėsime lieti radiatorių, kaip sovietmečiu buvo daroma „Centrolito“ gamykloje. Tie laikai jau praėjo.

- Buvote vienas ryškiausių Atgimimo epochos žmonių, dabar dalyvaujate visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ veikloje. Ką reiškė būti visuomenininku anksčiau, ką tai jums reiškia dabar?

- Galiu drąsiai pasakyti – tarp praeities ir dabarties iš tiesų yra daug panašumų. Sąjūdžio laikais Sąjūdžio organizacija nebuvo kieta, jos struktūra nebuvo vertikali. Sąjūdžio struktūra buvo labiau horizontali, jo veikloje dalyvavo daug savanorių. Pagal interesų grupes jie sprendė vienus ar kitus klausimus, dalyvavo visuomeninėje veikloje.

Lygiai taip pat ir visuomeninis judėjimas „Vieningas Kaunas“, galima sakyti, sudarytas iš kelių grupių. Čia yra ir „Laisvas Kaunas“, „Šviesus Kaunas“, „Klestintis Kaunas“ ir t. t. Tai – judėjimas, kuriame susiformavo interesų grupės, nagrinėjančios miestui aktualius klausimus bei problemas ir ieškančios kaip jas išspręsti.

Šis procesas vyko ir anksčiau, kai „Vieningas Kaunas“ dar nevaldė. Tai vyksta ir dabar, sugeneruotos idėjos perduodamos miesto savivaldybės tarybos nariams. Šių grupių veikloje dalyvauju ir aš, nes man rūpi Kauno ateitis ir progresas.

Turiu įsipareigojimų savo miestui, noriu jam padėti. Šiame mieste gyvena ir mano vaikai, ir anūkai. Nesu abejingas jam. Judėjime „Vieningas Kaunas“ radau puikią terpę veikti. Tai – organizacija, nenukreipta į kokią nors politinę veiklą, o siekianti išvesti miestą iš to provincialaus gyvenimo. „Vieningas Kaunas“ nedalyvauja Seimo rinkimuose, jo veikla apsiriboja miestu. Niekas iš to nedaro politikos, nors galbūt ir galėtų daryti.

Organizacijoje veikia labai daug išsilavinusių žmonių, jaunimo. Čia yra daug vadinamųjų baltų apykaklių, jos sudaro miesto kultūros stuburą.

Svarbu, kad ir vadybininkai, ir visuomenininkai turėtų terpę, kurioje galėtų realizuoti savo žinias ir norą padėti.

- Anksčiau buvo įvardijama, kad vienas pagrindinių Kauno progreso stabdžių – šiuolaikinius standartus atitinkančių biurų kompleksų trūkumas. Ką apie šią problemą ir galimus jos sprendimo būdus manote ne tik kaip visuomenininkas, bet ir kaip architektas?

- Kaip tik šiuo klausimu neseniai kalbėjau su mero pavaduotoju Povilu Mačiuliu. Jis patikino, kad artimiausiu metu Kaune ketinama pastatyti maždaug 20 tokio tipo administracinių pastatų.
Tai bus revoliucingas pokytis. Ilgai kauniečiams ir miesto svečiams akis badęs viešbutis „Respublika“ netrukus bus griaunamas, vietoje jo atsiras keletas biurų pastatų, šalia esančiame jau prasidėjo veiksmas. Netolimoje ateityje Kauno centras tikrai pasikeis.

Tikiu, kad pagaliau pasiteisins lūkesčiai ir mieste atsiras darbo vietų kvalifikuotiems specialistams.

- Ilgai gyvuoja tam tikra priešprieša tarp Kauno ir Vilniaus. Kauniečiai verčiami išgyventi savotišką nevisavertiškumo kompleksą, viešumoje jie neretai vaizduojami prastesni, mažiau išprusę nei Vilniaus gyventojai. Reguliariai užsimenama ir apie buvusį merą Vytautą Šustauską, ir apie Henriką Daktarą. Kaip manote, kada pavyks iš to išsivaduoti?

- Nejaučiu jokio nevisavertiškumo komplekso, jį mums primetė. Esu kaunietis ir tuo didžiuojuosi.

Pamenu plakatus su užrašais „Ir Kaune galima gyventi“ ir kitas nesąmones. Manau, taip pasireiškė vieno ar kito asmens problemos.

Kaunas visada buvo Kaunas. Jeigu mieste ir buvo problemų, tai ne vieno miesto, o visos Lietuvos problema. Visur taip yra – Talinas, Ryga ir Kopenhaga taip pat yra miestai.

Sutinku, sunku būti antruoju miestu. Dabar, lyginant su Vilniumi, yra labai daug pliusų, Kauną darančių pranašesnį. Jis ne tik gali būti, bet ir yra Lietuvos širdis. Tai – miestas, kuriame gausu nepriklausomos Lietuvos istorijos, kultūros ir patriotizmo.

3 mūsų didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą – matau kaip didžiąją ašį, jungiančią rytus su vakarais. Kaunas – šios ašies centras, todėl reikia išnaudoti šiuos privalumus ir juos vystyti.

- Turite gerų idėjų, esate žinomas žmogus. Ko gero, šiems Seimo rinkimams jus viliojo ne viena politinė partija? Ar ateityje nežadate pasukti į politiką?

- Iš tiesų, buvo įvairių pasiūlymų. Nesu politikos žmogus, esu visuomenininkas. Nemanau, kad tik būnant politiku galima dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Priešingai – aktyvi visuomeninė pozicija verčia politikus daryti daugiau. Ateityje ruošiuosi likti aktyviu visuomeninio gyvenimo dalyviu ir stebėtoju, bet politika – ne mano sritis. Aš negaliu posėdžiauti, tiesiog mano kraujas kitoks, turiu ką nors veikti.

- Jau greitai vyks rinkimai, šalies gyventojai rinks Seimo narius. Tai – labai atsakingas veiksmas: nuo mūsų pasirinkimo priklausys, kokie žmonės 4 metus mums atstovaus. Ar Kaunui pavyks racionaliai išrinkti žmones, gebėsiančius dirbti miesto ir valstybės labui?

- Šie rinkimai, jų rezultatai yra labai sunkiai prognozuojami. Liberalų sąjūdžio skandalas sugriovė trauką į dešinę. Žmonės norėjo valdžioje matyti mažiau populistų, nebegirdėti įvairių gąsdinimų. Deja, dienos švieson vėl lenda įvairios populistinės idėjos.

Racionaliai pasirinkti tikrai nebus lengva. Kiekvienas žmogus turi rasti savo kandidatą, jį pažinti ir suprasti, ar šis iš tiesų nori tarnauti miestui ir Lietuvai.

Kunigai apsisprendžia ganyti žmones dvasiškai, karininkai – eiti ginti tėvynę, kai to reikės. Reikia ieškoti politikų, apsisprendusių ir pasišventusių tarnauti Lietuvai, jos žmonėms.

- Kaip atskirti gražiai kalbantį, meistriškai žarstyti pažadus išmokusį profesionalų melagį populistą nuo doro žmogaus? Už ką patartumėte nebalsuoti per ateinančius Seimo rinkimus?

- Pirmiausia – žmonės turi būti išsilavinę. Jie turi turėti gebėjimų, patirties ir suvokimo. Aš šneku apie užsienio kalbas, profesinę patirtį ar specialybę.

Jeigu žmogus sėkmingai dirbo versle, jam seksis ir politikoje. Jeigu sėkmingai dirbo Vyriausybėje patarėju ar konsultantu, jis taip pat bus geras politikas. Tai aš garantuoju.

Dažnai susiduriame su gražiai kalbančiais ir nuolat ką nors kaltinančiais. Na ir kas? Tokių užtektinai prisižiūrėjome. Ar bent sugebi laišką anglų kalba parašyti ir išspręsti ką nors konkretaus?

Įsivaizduokite, kas bus, jei į krepšinio aikštelę išleisime bet ką? Pakartosiu – politikoje reikia gebėjimų, mokėti derinti interesus, susikalbėti, dirbti ir priimti įstatymus.