- Agne, papasakok, kokie būna tavo pirmadieniai? Kokie būna tavo rytai?
- Jeigu atvirai, negalėčiau pasakyti, kad man pirmadienis bloga diena. Aš myliu savo darbą, todėl man yra smagu, kad reikia į jį sugrįžti. Kitas dalykas, ką tikrai atvirai reikėtų pasakyti, pirmadienis, tam tikra prasme, man reiškia laiką sau, todėl, kad savaitgalį aš būnu su vaiku.
Būkim atviri, yra mamos, kurios moka suderinti viską ir nuolatos švytėti. Tačiau aš esu ta mama, kuri būna su treningais, kai esu su Leonu. Todėl pirmadienis yra ta diena, kada ryte turiu laiko pasidažyti, susitvarkyti ir jau išeiti į darbą pasitempusi.
Tiesa sakant, aš nemanau, kad visą laiką reikia būti pasitempusiai, bet pirmadienis turi būti toks, nes gera pradžia - pusė darbo.
- Kaip konkrečiai atrodo tavo rytas?
- Pirmiausia atsikelia Leonas, atbėga pas mane į lovą, tada mes truputėlį „pasiniurkom“, 7:30 val. ateina auklė. Tada aš iškart pasiimu kompiuterį, nes tai yra laikas, kada aš esu produktyviausia. Manęs žmonės klausia, kaip aš suspėju padaryti tiek daug dalykų. Tai per dieną aš tiems darbams skiriu valandą arba dvi ir nuo aštuntos iki dešimtos valandos aš padarau visus dienos darbus.
Daugiausia tie darbai yra susiję su kompiuteriu: atsakinėju į laiškus, rašau, priimu sprendimus ir paskirstau naujus darbus žmonėms. Tada lieka visi kiti darbai, kur reikia nueiti, nuvažiuoti, pasižiūrėti.
Tai dvi valandas aš atidirbu, tada keliuosi, darau namų jogą, tai naujas dalykas mano gyvenime, užsileidžiu miško garsus, atsidarau langą. Tada pasidarau pusryčius.
Tačiau pirmadienis yra ta diena, kai aš nesitariu susitikimų. Jeigu yra galimybė, pirmadieniais neinu iš namų, todėl, kad yra visokiausių smulkių darbų, tų pačių laiškų, kuriuos reikia atsakyti.
- Kiek laiko trunka tavo grožio procedūros?
- Pilną įvaizdį su makiažu renkuosi vieną arba du kartus per savaitę. Visomis kitomis dienomis to nedarau. Rytais aš visada paguliu vonioje. Aš neinu į dušą. Žinau, kad kiti žmonės neįsivaizduoja gyvenimo be dušo, tai aš neįsivaizduoju gyvenimo be vonios. Aš kiekvieną rytą ir kiekvieną vakarą einu į vonią. Mane atpalaiduoja ne kiek tas gulėjimas, kiek tas procesas, kol pribėga vanduo.
Po vonios patepu veidą kremu ir apsirengiu patogiais drabužiais. Jeigu atkreiptumėte dėmesį į mano aprangą, aš rengiuosi truputėlį „bobiškai“. Tai reiškia, aš būdama S dydžio, dėviu M dydžio drabužius. Mano drabužiai laisvi ir šiaip per tiek metų mano spinta tapo labai harmoninga, todėl viską greitai randu.
Žinoma, nepamirštu ir kvepalų. Dar ką galėčiau pridėti prie savo grožio procedūrų – tai daiktų persidėjimas į kitą rankinę.
Tai visas mano rytinis pasiruošimas užtrunka 20 minučių, jau čia po vonios. Didelės dramos iš to nedarau. Anksčiau rytais būtinai turėdavau išsiplauti ir išsidžiovinti plaukus, bet kadangi dabar mano plaukų būklė katastrofiška, tai nebekreipiu į tai dėmesio.
- Daugeliui atrodo, kad Agnė visuomet yra graži, pasitempusi. Tačiau tu nevengi įsidėti nuotraukos, -kurioje esi susivėlusi, nepasidažiusi. Tau neatrodo, kad nuo to gali nuskristi tavo karūna?
- Tam tikra prasme, čia yra labai daug sąmoningo pasirinkimo. Pirmiausia, aš nenorėčiau būti savo įkaite, savo įvaizdžio įkaite. Aš įsivaizduoju, kaip turėtų būti sunku gyventi, pavyzdžiui, Ingai Paksaitei. Jos tikrai neįsivaizduoji nesutvarkytais plaukais, be pilno makiažo, be „Dior“ rankinės. Bet tai reiškia, kad ji iš tikrųjų negali niekur eiti, nes jeigu kas nors pamatys Ingą su treningais, tikrai pagalvos, kad ji skiriasi, kad jos vyras bankrutavo, kad gal ją muša.
Ji visada yra pasitempusi, o aš taip nemoku. Jeigu viešumoje visą laiką būsiu pasitempusi, turėsiu daryti tai visą laiką. O dabar, kai visi žino, kad aš galiu būti ir susivėlusi, tai man gyventi yra lengviau. Iš kitos pusės aš nenoriu, kad mane laikytų kažkokia kitokia negu visos moterys, nes aš esu lygiai tokia pati.
Labai noriu pasakyti visoms moterims, kad vidinis komfortas yra šimtą kartų svarbiau už bet kokią išvaizdą ir be kokį įvaizdį. Ir nėra nei vieno žmogaus, kuris būtinai turėtų būti visą laiką pasitempęs. Aš esu stilistė, man svarbu, kaip žmonės atrodo. Man patinka vertinti žiūrint į žmones, ką jie apsirengia ir kokią žinutę jie siunčia.
Aš visada atkreipiu dėmesį į tuos žmonės, kurie gerai atrodo, man malonu. Bet aš niekada neatkreipiu dėmesio, jeigu moteris atrodo negerai, nes čia ne mano reikalas, gal tai ne jos diena. Aš niekuomet nekomentuoju kasdieniškų moterų, nes tai yra tik tavo pasirinkimas, kaip tu turi atrodyt ir niekas neturi teisės vertinti. Išskyrus vienintelį atveji – žvaigždes prie sienelės ant raudonojo kilimo.
- Visi prisimena tą kartą, kai tu labai viešai įvertinai tai, kad vyko prie foto sienelės per M.A.M.A/ apdovanojimus!
- Tai buvo metų skandalas, dvejus metus kalbėjo, visi pjovėsi. Aš išmečiau krūvą žmonių iš „Facebook“ draugų, nes jie skirtingus dalykus rašė vienai pusei, po to kitai. Iš esmės, kiekvieną kartą po tokių dalykų man pasidaro vis lengviau. Tada dar labiau norisi pakomentuoti.
Pas mus žmonės vis dar neatskiria, kad blogas apsirengimas nėra tavo išvaizdos žeminimas. Jeigu žmogui pasakai, kad jo negraži suknelė, išsilavinęs, savimi pasitikintis žmogus, niekada gyvenime neįsižeis. Man, pavyzdžiui, galite pasakyti „Agne, tu šiandien baisiai atrodai“. Na baisiai atrodai ir ką?
Bet tai nieko nekeičia, niekur nedingsta mano diplomai, mano patirtis, niekur nedingsta paprastas mano moteriškas grožis. Aš žinau, kad aš esu graži, aš pasitikiu savimi ir kai aš sakau, kad žinau, kad esu graži, tai nereiškia, kad aš sakau, jog esu gražiausia pasaulyje ir gražesnė už Mis Pasaulį ar gražesnė už Astą Valentaitę arba, pavyzdžiui Jurgitą Jurkutę.
Na, negražesnė, bet aš graži kitaip. Aš visai kitoks standartas, visai kitas kūno sudėjimas, yra visai kitoks ūgis, galų gale yra visai kitoks stilius ir laikysena. Tu negali lyginti dviejų skirtingų markių automobilius, tu gali nebent lyginti mersedesą ir BMW, galbūt gali lyginti ir Jurkutę su Valentaite, bet negali lyginti dvidešimt centimetrų žemesnio žmogaus, visai kitos svorio kategorijos ir amžiaus.
Turiu omenyje, kad kiekviena moteris turi suprasti, jog ji yra graži taip, kaip ji gali būti graži. Mes juk nelyginame, ar gražesnis paršiukas, ar gražesnė pantera, nes jie yra nelyginami. Jie abudu yra gražūs. Yra super gražių paršiukų ir yra super gražių panterų.
- „Eurovaistinė“ neseniai darė apklausą „Facebook“ paskyroje, kur klausė moterų, kaip jos vertina savo grožį nuo 1-10. Ar tave stebina tai, kad beveik pusę atsakiusių moterų, savo grožį vertina dešimtuku?
- Čia yra toks geras dalykas! Aš dirbdama „StiliuSOS“ galiu pasakyti visiškai priešingą rezultatą. Galvojau, kad žinau atsakymą, nes maniau, kad viskas bus labai blogai. Iš to, kokius klausimus mes gauname „StiliuSOS“, aš noriu susirinkti visas moterys ir apkabinti bei pasakyti, kad jūs visos esate gražuolės.
Moterys siunčia savo nuotraukas ir tu joje matai gražią moterį. O jos rašo „aš žinau, kad man turbūt jau negalima padėti, nes mano užpakalis netelpa pro kluono vartus“. Moterys taip save plaka. Mes atsakydami moterims į klausimus, pasistengiame būtinai joms pasakyti, kad jūs tikrai esate nuostabios ir neturite teisės apie save blogai galvoti.
Man tai maloni naujiena. Reiškia, kad moterų savimonė auga ir vis dėl to galbūt „StiliuSOS“ susijęs su tomis moterimis, kurioms tikrai reikia pagalbos ir kurioms niekas nepasako gero žodžio. Iš tikrųjų moters grožis labai priklauso nuo vyro, su kuriuo ji gyvena ar nuo žmonių aplinkui. Jeigu tau nepasako, kad esi graži, tai iš kur tu tai gali žinoti.
- Tavęs net neverta klausti, kaip tu vertini savo grožį, ar ne? Gi pasakei, kad kiekvienas žmogus yra savaime gražus.
- Tai yra dalis mano charakterio. Aš visada pasitikėjau savimi, bet aš suprantu, kad mano tėvai padarė didžiulį įdirbį šioje vietoje. Man tikrai sakė, kad aš esu šauni, man tikrai sakė, kad esu graži. Aš buvau storas vaikas ir mano tėtis, žinau, dėl to labai pergyveno, nes ir jis vaikystėje toks buvo. Bet man vis tiek tėvai visada sakydavo, kad aš esu labai graži.
Bet pirmiausia, jie man sakydavo, kad aš esu labai protinga, labai šauni ir graži, tokia tvarka.
- Čia būtų labai puikus patarimas visiems tėvams, tiesa?
- Taip. Man atrodo, kad yra labai svarbu pasakyti savo vaikams, koke jie yra ypatingi. Aišku, dar yra kitas kraštutinumas šioje vietoje. Yra mamos, kurios akcentuoja savo dukroms ir netgi dvidešimt pirmame amžiuje, 2017 metais, kad reikia būti malonia ir gražia. Tai ne, moterys turi būti išsilavinusios, kietos, valingos, bet tuo pačiu moteriškai švelnios ir šeimyniškos. Turime būti mielos ne todėl, kad kito nieko daugiau negalime, turime visa tai turėti ir būti stiprios.
Perlenkti su tokias žodžiais „kokia tu graži mergytė ir kaip tau gyvenime viskas pasiseks“ nereikėtų. Reikia sakyti, kokia tu protinga, kokia tu šauni ir kokia tu gražuolė.
- Pradėjome kalbėti apie tai, kad tu neslepi, parodai savo nuotraukas, kaip atrodei anksčiau, kaip atrodai dabar, ar kokia pakyli iš lovos ryte. Kokios yra tavo paslaptys ir kokių patarimų gali duoti kitiems žmonėms, kaip pagražėti, kaip sulieknėti? Ar yra būtent pusryčių kažkokia taisyklė, kurios tu laikaisi?
- Apie visa tai, kaip sulieknėti ir kaip pasiekti optimalią savo savijautą, aš esu parašiusi knygą. Bet pusryčiai šiame reikale užima labai didelę dalį. Negalėčiau dabar įvardinti taisyklės, nes ji yra labai individuali. Tu, iš esmės, privalai valgyti pusryčius, bet turi surasti savo laiką.
Nes, pavyzdžiui, mano vyras visiškai nesupranta, kaip aš galiu ryte valgyti tortą ir gerti kavą. Jis sako, kad tai baisiausias dietologinis nukrypimas ir jis neteisus, todėl, kad didžiausius ir sunkiausius angliavandenius reikia suvartoti pirmą, anksčiausią ryto dalį, kai tau reikia smūginės energijos.
Mano vyras anksti pusryčiauja ir prašo, kad valgyčiau su juo normalų maistą. Aš, žinoma, kartais pabandau ir man tada diena sugadinta. Aš visą dieną jaučiuosi apsunkusi, aš nieko nenoriu daryti. Man, pavyzdžiui, pusryčiai yra apie dešimtą valandą, bet aš per pusryčius nestabdau. Aš nesutinku su tokiu gyvenimu būdu, kai žmogus iš vis kažko atsisako. Pavyzdžiui, yra daug žmonių, kurie atsiako duonos, atsisako kažkokių miltinių gaminių, atsisako pyragėlių. Jie atsisako tiek dalykų, kurie, iš tikrųjų, gyvenime neša laimę.
- Tau maistas turi būti ne tik skanus, bet ir estetiškai patiektas, tiesa?
- Taip. Aš geriau nevalgysiu, jeigu neturiu laiko „fainiai“ pavalgyti. Iš tikrųjų, kažką gražiai pasidaryti užtenka penkiolikos minučių. Tai nėra kažkokios nenormalios laiko sąnaudos. Žinoma, nesiūlau tokių dalykų moterims, kurioms išeiti pro duris į darbą reikia šeštą valandą ryto, aš tikiu, kad niekas nesidarys brusketų ir nefotografuos jų į „Fecebook“.
Tai yra logiška, kad turi turėti laiko tam, bet nėra taip, kad sėdi pusę dienos virtuvėje ir dėlioji lapelius. Kitas dalykas, kai moki, ilgai netrunki.
Bet aš tikiu, kad suvalgius gražų maistą, tu jautiesi visai kitaip. Čia lygiai tas pats kaip kvepalai. Jeigu aš suvalgau kažką labai greitai, jaučiuosi blogai. Turėkite omenyje, jog aš turėjau mitybos sutrikimų, o tai reiškia, kad aš visada jaučiuosi kalta, jeigu aš valgau netvarkingai, nes iš karto galvoju, kad storėju. Tu jauti fiziškai kaip storėji, bet manau, kad kiekviena moteris tai jaučia.
- O tu šalininkė tų liaudiškų grožio receptų, kai ant veido krauniesi agurkus, pavyzdžiui? Ar tiki jais?
- Būsiu labai nepopuliari, bet ne. Aš jais tikiu, bet mėgstu tas gražias dėžutes, tuos kvepiančius kremus. Aš esu visiška kosmetikos pramonės auka, bet aš galvoju, kad mes negalime visą laiką gyventi dėl to, kad kažkaip sveiki numirtumėme. Juk yra kažkokie dalykai – malonumai, yra moteriška tuštybė. Aš nekenčiu laiką leisti drabužių parduotuvėse, nes aš ateinu į drabužių parduotuvę ir man iškart prasideda darbas.
Tai maisto prekės ir kosmetikos priemonės yra tos vietos, kur aš tenkinu savo apsipirkinėjimo malonumą. Man tai patinka ir aš nesuprantu, kam reikia dėtis agurkus, jeigu tu gali išsirinkti ypatingos firmos super kvepiančią kaukę.
- Mes esame „Eurovaistinėje“, kuri atidarė grožio vaistinę. Tu eidama rinktis kosmetikos, labiau žiūri į tai, kad kosmetika būtų sveika, ar žiūri į tai kokios priemonės madingos?
- Esu truputį pasidariusį kremų maniakė, bet įdomus dalykas, dėl kurio daugelis nustebs, aš niekada neskaitau sudėties. Man kažkaip kol kas nelabai rūpi. Aš žiūriu, kad man būtų malonu, kaip mane veikia ta kosmetika, kaip ji atrodo vonioje ir aš suprantu, kada aš jau daug labai esu išbandžiusi ir aš dabar jau eisiu į tą etapą, kai rinksiuosi ne prabangią, bet profesionalią kosmetiką.
- Vakar labai juokiausi, kai pamačiau, kad feisbuke ieškai, kas šiandien ryte galėtų tau padaryti manikiūrą. Tai kaip sekėsi?
- Gerai, kad nesimato iš toli. Čia lygiai tas pats, ką mes šnekėjome, kad moteris neprivalo būti visą laiką pasitempusi. Pasakysiu taip: mano auklė išėjo atostogų, aš turiu mažą vaiką, aš turiu darbų, kurie neišvengiamai turi būti padaryti, net tada, kai tavo auklė yra atostogose. Man padeda vyras, viskas tvarkoje.
Tai šiandien ryte pasiėmiau dildę ir pasitvarkiau nagus pati.
Aš galvoju, kad mes per daug sureikšminame tokius dalykus. Kažkur skaičiau labai fainą dalyką, kad kai tau yra aštuoniolika metų, net mažiausias plaukelis atrodo pasaulio pabaiga ir tu dėl to nevažiuosi į žygį, o kai tau yra trisdešimt septyni, tu sėdi su ataugusiais plaukais ir suknele.
Visą interviu apie grožį, stilių ir moteriškas gudrybes galite pamatyti čia:
